Straipsnyje, paremtame bendravimu su gerai informuotais šaltiniais, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, leidinys pateikia bendrą JAV karinės ir politinės vadovybės nuotaikų 2023 m. vasarį vaizdą.
„Vasario mėnesį, minint pirmąsias karo metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrėsi, kad 2023-ieji bus „pergalės metai“. Karinės žvalgybos (GUR) vadas taip pat žadėjo, kad ukrainiečiai netrukus atostogaus Kryme – pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m. Tačiau kai kurie JAV vyriausybės atstovai nebuvo tokie tikri“, – rašo WP.
JAV žvalgybos pareigūnai tuomet Ukrainos sėkmės tikimybę kontrpuolimo metu įvertino kaip „50/50“. Toks vertinimas nuvylė net Pentagoną ir ypač JAV Europos vadavietę. Jie net prisiminė, kaip prieš metus tie patys amerikiečių žvalgybos pareigūnai prognozavo, kad rusams užimti Kijevą prireiks vos kelios dienų. Tačiau žvalgyba buvo nepajudinama su savo išvadomis.
„Iš dalies tai lėmė paprasčiausias Rusijos kariuomenės svorio faktas. Nepaisant visos savo nekompetencijos pirmaisiais karo metais, rusai sugebėjo pradėti karštligišką dalinę mobilizaciją, kad užpildytų daugybę spragų fronte. Prie Zaporožės matėme, kaip jie pastatė išties didžiulę statinę gynybą, sunkiai įveikiamą, labai brangią ir kruviną ukrainiečiams", – vėliau prisiminė CŽV direktorius Williamas Burnsas.
Nepaisant to, kad būtent tokios pesimistinės prognozės buvo pateiktos žvalgybos ataskaitoje, kurią gavo JAV prezidentas Joe Bidenas, jis ir toliau atmetė Ukrainos prašymą skirti naikintuvų ir ATACMS raketų.
„Jaunos posovietinės kariuomenės per vieną naktį nepaversi 2023 m. JAV kariuomene. Būtų kvaila tikėtis, kad jiems kažką duosite ir tai iš esmės pakeis jų kovos būdą“, – tokią poziciją leidiniui paaiškino aukštas Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Skirtingas požiūris
„The Washington Post“ atliktas tyrimas apie Ukrainos kontrpuolimo planavimo klaidas ir nesutarimus atskleidė, kad Ukrainos, JAV ir Didžiosios Britanijos kariuomenės surengė aštuonis didelius stalo karo žaidimus, kad parengtų kampanijos planą.
Tačiau Vašingtonas neteisingai apskaičiavo, kokiu mastu per trumpą laiką Ukrainos pajėgas galima paversti vakarietiško tipo kovinėmis pajėgomis. JAV ir Ukrainos pareigūnai kartais smarkiai nesutarė dėl strategijos, taktikos ir laiko.
Visų pirma, Pentagonas norėjo, kad puolimas prasidėtų balandžio viduryje. Ukrainiečiai dvejojo, sakydami, kad be papildomos ginkluotės ir apmokymų jie nėra pasirengę. Be to, Pentagonas tikėjosi, kad kontrpuolime Ukrainos pajėgos naudos kitokią taktiką.
WP šaltiniai teigė, kad JAV karinė vadovybė kontrpuolimo pradžioje tikėjosi, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos veiks taikydamos „bendrųjų pajėgų kovos“ taktiką. Tai reiškia, kad kontrpuolimas turėjo būti panašus į idealią didelio Antrojo pasaulinio karo mūšio versiją.
Modeliuojant buvo padaryta išvada, kad Kijevo pajėgos geriausiu atveju per 60–90 dienų galėtų pasiekti Azovo jūrą ir atkirsti Rusijos pajėgas pietuose. Jungtinės Valstijos pasisakė už kryptingą puolimą šia pietų kryptimi, tačiau Ukrainos vadovybė manė, kad jos pajėgos turėtų pulti trijuose atskiruose taškuose: Melitopolio, Berdiansko ir Bachmuto link.
Daugelis Ukrainoje ir Vakaruose nepakankamai įvertino Rusijos gebėjimą atsigauti po mūšio lauke įvykusių nelaimių ir panaudoti savo ilgalaikes stiprybes: darbo jėgą, minas ir norą aukoti gyvybes tokiu mastu, kokį gali sau leisti tik nedaugelis kitų šalių.
Vakarų spaudoje buvo išsakyta nuomonė, kad iš principo neįmanoma įgyvendinti „bendrųjų pajėgų kovos“ taktikos, neturint skaitinio pranašumo prieš priešą ir smarkiai nusileidžiant ore. Artėjant numatytai puolimo pradžiai Ukrainos kariuomenės pareigūnai baiminosi, kad patirs katastrofiškų nuostolių, o JAV pareigūnai manė, kad nesiėmus ryžtingo puolimo, aukų skaičius galiausiai bus didesnis.
Septyniasdešimt procentų vienos iš kontrpuolimui vadovaujančių brigadų karių, aprūpintų naujausia vakarietiška ginkluote, į mūšį stojo neturėdami jokios kovinės patirties. Rugpjūtį autoritetingas laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad Ukraina per kelias dienas būtų praradusi visą savo kovinę galią, jei būtų klausiusi tokių Pentagono patarimų.
Vėliau dėl Ukrainos nesėkmių mūšio lauke kilo nesutarimų su Jungtinėmis Valstijomis siekiant atsakyti, kaip geriausiai pralaužti gilią Rusijos gynybą. Kampanijos pradžioje JAV pajėgų Europoje vadas kelias savaites negalėjo bendrauti su vyriausiuoju Ukrainos vadu, nes kilo įtampa dėl amerikiečių nepasitikėjimo priimant sprendimus mūšio lauke.
Kiekviena pusė kaltino kitą dėl klaidų ir klaidingų apskaičiavimų. JAV kariuomenės pareigūnai padarė išvadą, kad Ukraina neįvaldė pagrindinių karinės taktikos principų, įskaitant antžeminės žvalgybos naudojimą minų laukų tankumui nustatyti. Ukrainos pareigūnai sakė, kad amerikiečiai, atrodo, nesuprato, kaip atakos dronai ir kitos technologijos pakeitė mūšio lauką.
„Užuot šaudyti iš artilerijos, tada „žengti į priekį“ ir dar šiek tiek šaudyti, ukrainiečiai turėtų „kariauti ir šaudyti vienu metu“, o naujai parengtos brigados turėtų judėti į priekį su šarvais ir artilerijos parama „kažkokiu simfoniniu būdu“, – WP aiškino pašnekovas.
Būtent tokiam mūšiui Vakarų instruktoriai bandė paruošti Ukrainos karius per pratybas Europos poligonuose žiemą ir pavasarį. Tačiau, kol amerikiečių daliniai bendrus ginkluotės įgūdžius praktikuoja mažiausiai metus, ukrainiečiai turėjo vos kelis mėnesius pasiruošti.
