Venesuelos susidomėjimas Esekibo teritorija – didžiule gamtinių išteklių turtinga teritorija, esančia tarp Gajanos ir Venesuelos, – jau kuris laikas kelia įtampą. Šioje teritorijoje, didesnėje už Graikiją, gyvena vietiniai Gajanos gyventojai, tačiau į abi šalys pretenduoja į jos suverenitetą.
Venesuela spręs dėl Esekibo ateities per sekmadienį planuojamą referendumą, kuriuo ketina paversti teritoriją Venesuelos valstybės dalimi. Tačiau praktinės ir teisinės šio balsavimo pasekmės, įskaitant galimybę pakeisti geopolitinį kraštovaizdį, tebėra neaiškios ir kelia nerimą regiono gyventojams.
Esekibas, apimantis 159 500 kvadratinių kilometrų plotą, sudaro du trečdalius Gajanos teritorijos.
Vis dėlto Venesuela jau ilgą laiką reiškia pretenzijas į Esekibą – teritoriniai ginčai siekia Ispanijos kolonijinį laikotarpį. Dabartinės sienos nustatytos 1899 m., kai Gajana buvo Didžiosios Britanijos kolonija.
Venesuelos pozicija dėl savo teritorinių pretenzijų metams bėgant nebuvo vienoda. 2015 m. atradus didelius naftos telkinius netoli Esekibo, Venesuela staiga vėl susidomėjo šiuo regionu.
Ginčijamas ribas arbitraže sprendė Didžiosios Britanijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai. JAV iš dalies atstovavo Venesuelai diskusijose dėl to, nes Venesuela nutraukė diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija.
Venesuelos pareigūnai įspėja dėl neva amerikiečių ir europiečių sąmokslo, kuriuo siekiama apgauti jų šalį. Jie tvirtina, kad 1966 m. susitarimu, kuriuo išspręstas ginčas, faktiškai panaikintas pradinis arbitražas.
Gajana, vienintelė anglakalbė Pietų Amerikos valstybė, tvirtina, kad pirminis susitarimas yra teisiškai galiojantis. 2018 m. ji kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą su prašymu patvirtinti šią poziciją.
Artėjantis referendumas Venesueloje ir intensyvėjanti abiejų šalių retorika signalizuoja apie didėjančią įtampą, didėjant baimei dėl galimų karinių veiksmų ir tolesnio nestabilumo regione.
