V. Zalužno teigimu, šis perėjimas prie pozicinio karo yra naudingas Rusijai, nes leidžia jai atkurti savo karinę galią. Tai savo ruožtu kelia didelę grėsmę ne tik Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet ir Ukrainos, kaip valstybės, suverenitetui.
„Rusijos nereikėtų nuvertinti. Ji patyrė didelių nuostolių ir išleido daug amunicijos, – rašė V. Zalužnas. – Tačiau ji dar ilgai turės pranašumą ginklų, įrangos, raketų ir amunicijos srityje. Jos gynybos pramonė didina gamybą nepaisant precedento neturinčių sankcijų.“
„Pozicinis karas – tai užsitęsęs karas, keliantis didžiulę riziką Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir valstybei. Nauji, novatoriški metodai gali šį pozicijų karą vėl paversti manevrų karu“, – pridūrė jis.
Jo požiūriu, Ukraina turi skubiai įsigyti esminių karinių pajėgumų ir pažangių technologijų, kad užsitikrintų pergalę šiame besivystančiame kare.
„Greičiausiai nebus jokio gilaus ir gražaus proveržio“
V. Zalužnas pakartojo, kad padėtis fronto linijose pateko į aklavietę. Jis perspėjo, kad šiuo metu vykstančiam Ukrainos puolimui gresia pavojus peraugti į užsitęsusį pozicinį karą, kuris gali tęstis ne vienerius metus.
„Greičiausiai nebus jokio gilaus ir gražaus proveržio“, – pranešė jis.
„Kaip ir Pirmajame pasauliniame kare, pasiekėme tokį technologijų lygį, kuris mus įstumia į aklavietę“, – pridūrė ukrainietis.
Vyro nuomone, norint pakeisti situaciją, reikia reikšmingo technologinio proveržio, o greitos ar esminės pažangos jis nenumato.
Rusijos negalima sustabdyti dideliais nuostoliais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas pripažino, kad buvo padaryta klaida manant, jog Rusiją galima sulaikyti, pridarant nuostolių jos kareiviams.
„Tai buvo mano klaida. Rusija neteko mažiausiai 150 000 žuvusiųjų. Bet kurioje kitoje šalyje tokios aukos būtų sustabdžiusios karą“, – neabejojo V. Zalužnas.
Rusijoje gyvybė turi kitokią vertę ir kad Vladimiras Putinas taiko strategijas, primenančias Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu matytą kovos taktiką, aiškino karo strategas.
Keturių mėnesių turėjo pakakti, kad pasiektume Krymą
V. Zalužnas nurodė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo planuose iš pradžių buvo numatytas spartus 30 kilometrų per dieną judėjimas į priekį, siekiant įveikti Rusijos gynybines linijas.
„Jei remtumėtės NATO vadovėliais ir mūsų pirminiais skaičiavimais, mums turėjo prireikti vos keturių mėnesių, kad pasiektume Krymą, įsitrauktume į mūšį, pasitrauktume iš Krymo, vėl įžengtume į regioną ir iš jo išvažiuotume“, – vyriausiąjį vadą citavo „Economist“.
Tačiau Vakarų technologijomis aprūpinta Ukrainos kariuomenė atsidūrė minų laukuose, o vietoj puolimo turi gintis nuo Rusijos artilerijos ir dronų atakų antpuoliu.
„Iš pradžių maniau, kad kažkas negerai su mūsų vadais, todėl kai kuriuos iš jų pakeičiau. Tada pagalvojau, kad galbūt mūsų kariai netinkami, todėl kai kuriose brigadose perkėliau karius“, – atviravo V. Zalužnas.
Tačiau tai iš esmės nieko nepakeitė.
Pirmasis pasaulinis karas
Po to, kai pertvarkymai karinėje vadovybėje nedavė jokių rezultatų, jis liepė savo pavaldiniams surasti sovietų generolo majoro Pavelo Smirnovo knygą „Įtvirtintų gynybos linijų proveržis“, kurioje 1941 m. analizuojami Pirmojo pasaulinio karo mūšiai.
„Ir dar net neįpusėjęs jos, supratau, kad būtent ten ir esame, nes, kaip ir tada, šiandien mūsų technologijų išsivystymo lygis įklampino ir mus, ir mūsų priešus“, – apgailestavo V. Zalužnas.
„Paprasčiausiai mes matome viską, ką daro priešai, o jie mato viską, ką darome mes. Kad galėtume išeiti iš šios aklavietės, mums reikia kažko naujo, pavyzdžiui, šaunamojo ginklo miltelių, kuriuos išrado kinai ir kuriuos vis dar naudojame vieni kitiems žudyti“, – pridūrė jis.
Jo vertinimu, Ukrainos kariuomenei labai reikia pažangių dronų technologijų, elektroninės kovos pajėgumų ir įrangos, skirtos minoms nukenksminti, įskaitant naujoviškų robotizuotų sprendimų integravimą.
„Svarbu suprasti, kad šio karo negalima laimėti su praėjusios kartos ginklais ir pasenusiais metodais, – tvirtino V. Zalužnas. – Jie neišvengiamai nuves į atsilikimą ir dėl to į pralaimėjimą.“
V. Zalužnas pripažino, kad nėra požymių, jog karo srityse netrukus įvyks technologinis proveržis.
Atkaklus tranšėjinis karas gali nualinti Ukrainos valstybę
Atsižvelgdama į tai, kad artimiausiu metu technologinio proveržio nesitikima, Ukrainos kariuomenė gali tik tęsti puolimą, išlaikydama iniciatyvą, kad neleistų karui tapti poziciniu, aiškino V. Zalužnas.
„Didžiausias tranšėjų karo pavojus yra tas, kad jis gali užsitęsti metų metus ir nualinti Ukrainos valstybę“, – įspėjo jis.
„Turime ieškoti šio sprendimo, turime surasti šį šaunamąjį ginklą, greitai jį įvaldyti ir panaudoti greitai pergalei. Nes anksčiau ar vėliau pamatysime, kad paprasčiausiai neturime pakankamai žmonių, kad galėtume kovoti“, – atviravo ukrainietis.
Sulaukė ir Kremliaus reakcijos
Atsakydamas į „Economist“ leidinio „Zaluzhny“ straipsnį, Kremlius ketvirtadienį paneigė aukščiausio Kijevo karinio pareigūno teiginį, kad beveik dvejus metus trunkantis konfliktas Ukrainoje pasiekė aklavietę.
„Ne, jis nepasiekė aklavietės, – tikino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Visi užsibrėžti tikslai turėtų būti įvykdyti“.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradiciniame vaizdo kreipimesi niekaip nesureagavo V. Zalužno interviu „The Economist“, kuris sukėlė didžiulį rezonansą Ukrainoje, Vakaruose ir Rusijoje.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi ir toliau teikti gynybos pagalbą Ukrainai, kaip straipsnyje „The Economist“ pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
JAV pareigūnas pažymėjo, kad šiuo metu šalies pagalba Ukrainai vystosi. Konkrečiai pareigūnas pažymėjo, kad ginklai gynybos pajėgoms buvo tiekiami atsižvelgiant į besikeičiančią vykstančio konflikto dinamiką.
„Ir įtariu, kad šis procesas tęsis“, – patikino Baltųjų rūmų pareigūnas.
Pasak J. Kirby, Kongresui patvirtinus papildomą finansavimą Ukrainai remti, kaip prašė prezidentas Joe Bidenas, Vašingtonui šis procesas gerokai palengvėtų.
