„Buvo sunku, bet mes tai įveiksime“, – sakė ji, hebrajų kalba pasakodama savo patirtį.
Sėdėdama šalia dukros, kuri vertė, Y. Lifchitz atskleidė, kaip spalio 7 d. per teroro išpuolius Izraelyje ją sulaikė „Hamas“ smogikai. Pagrobtos izraelietės dukra pabrėžė, kad jos motina nori visiems papasakoti, ką patyrė ir sužinojo apie grupuotės veiksmus.
„Slaugytojos sakė, kad ji labai aštri ir labai komunikabili. Ir ji nori visiems papasakoti, ką žino. Ji tikrai yra vienas iš pirmųjų žmonių, kuris ten buvo su kitais, ir manau, kad ji labai gerai supranta, kad gali perduoti svarbią informaciją“, – sakė pagrobtos izraelietės dukra netrukus po to, kai vėl susitiko su savo motina Tel Avive.
Y. Lifchitz paaiškino, kaip atrodė jos pagrobimas, kuriam „Hamas“ smogikai pasitelkė motociklą. Jos dukra vaizdžiai detalizavo, kad pagrobimo metu jos motinos galva kabojo ant vieno motociklo šono, o kojos ant kito.
„Buvau pagrobta motociklu, kai jie važiavo link Gazos, – sakė Y. Lifschitz. – Tai buvo skausmingas veiksmas. Jie mus nuvedė link vienų vartų. Aš gulėjau ant motociklo galo. Dėl tokio važiavimo gavau mėlynių.“
Izraelietė sakė, kad per pagrobimą taip pat buvo sumušta, bet vėliau per daugiau nei dvi savaites nelaisvės Gazos Ruože su ja buvo elgiamasi gerai.
„Tie vyrai mane sumušė, šonkaulių nesulaužė, bet sužeidė labai skaudžiai“, – pasakojo Y. Lifshitz.
Moters dukra, versdama motinos žodžius, pasakojo, kad ji buvo nuvesta į „didžiulį tunelių tinklą“, primenantį voratinklį, kuriame ji buvo laikoma.
„Atrodė kaip voratinklis, – prisiminė paleista įkaitė. – Jie ėjo kelis kilometrus šlapia žeme. Po žeme yra didžiulis, didžiulis tunelių tinklas. Jis atrodo kaip voratinklis.“
Y. Lifschitz pasakojo, kad ten jų laukė gydytojai ir paramedikai. Iš pradžių ji buvusi sugrupuota su kitais 25 įkaitais. Vėliau pagrobėjai ją perkėlė į mažesnę grupę su penkiais asmenimis iš netoliese esančio kibuco.
„Kai ten atvykome, žmonės mums pasakė, kad jie yra žmonės, kurie tiki Koranu, ir jie mums nepakenks, o mes gausime tokias pat sąlygas, kokias turi jie šiuose tuneliuose, – sakė ji. – Buvo sargybiniai, paramedikas ir gydytojas, kurie pasirūpino tuo, kad mes gautume tuos pačius vaistus, kurių mums reikia.“
Ji pridūrė, kad gydytojas lankė ją ir kitus įkaitus kas dvi ar tris dienas. Anot moters, pagrobėjai „pasirūpino sanitarine puse“, kad sulaikytieji nesusirgtų.
Pagrobtieji miegojo ant čiužinių itin drėgnuose tuneliuose. Pasak Y. Lifschitz, tarp įkaitų buvo ir vaikų.
„Tai nesibaigs, kol visi nebus namuose“, – teigė ji.
