Pasak amerikiečio, galimas antžeminis puolimas Gazos ruože niekaip neišsiskirtų. Tai būtų siaubingai sudėtingos taktinės sąlygos, įskaitant kovą nuo durų iki durų ir karą tuneliuose, dėl kurių būtų patirta daug aukų. Reikėtų kautis ant žemės, ore ir jūroje, t. y. kovoti kruopščiai sinchronizuotai. Kovos bus lėtos ir įtemptos, o dėl to atsirandantis nuniokojimas beveik neabejotinai taps išbandymu tarptautinei Izraelio paramai. Izraelio karo vadai beveik neabejotinai svarsto šiuos operacinius ir strateginius klausimus, spręsdami, ar įsiveržti, ir – jei įsiverš – kaip geriau elgtis.
Sausuma, jūra ir oras
Dauguma konfliktų nuo šimtmečio pradžios vyko urbanizuotoje, tinklais sujungtoje, tankiai apgyvendintoje aplinkoje. Taip yra todėl, kad karai vyksta ten, kur gyvena žmonės, o pasaulis urbanizuojasi nuo pat pramonės revoliucijos laikų, aiškina D.Kilcullenas.
Nuo 2008 m. daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Be to, žmonių gyvenvietės telkiasi pakrantėse, todėl konfliktams miestuose reikia, kad pajėgos veiktų ne tik ore, bet ir sausumoje bei jūroje. Kadangi karinės pajėgos naudojasi ilgesnio nuotolio ginklais, vis dažniau į vidaus teritorijas galima taikytis iš jūrų, o sausumos ginklai gali būti nukreipti į jūroje esančius laivus. Šia prasme visa rytinė Viduržemio jūros regiono dalis sudaro vieną regioninį teatrą, kuris daro įtaką įvykiams Gazos Ruože ir yra veikiamas įvykių sausumoje.
2015 m. NATO, pripažindama didėjančią konfliktų miestuose svarbą, pradėjo projektą, skirtą ilgalaikiams urbanizacijos iššūkiams tirti. Projektas apėmė kelis karo simuliacijų ir eksperimentų etapus, o jo metu buvo remiamasi 18 NATO kompetencijos centrų kartu su NATO ir „Penkių akių“ aljanso (kuriam priklauso Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos) mokslo ir technologijų organizacijomis atliktu darbu. Jame taip pat buvo nagrinėjamas naujų ir griaunamųjų technologijų poveikis būsimoms operacijoms miestuose. NATO išvados yra naudingas atspirties taškas siekiant suprasti tokius konfliktus, kaip Gazos ruože gresiantis konfliktas.
NATO tyrėjai urbanizuotą aplinką pavadino „urbanistiniu ketvertu“, nes miestuose derinama 4 dėmenys: užstatyta vietovė, tankus gyventojų skaičius, sudėtingos infrastruktūros sistemos ir tinklais sujungta, pasauliniu mastu veikianti informacinė aplinka.
Kovai tokioje aplinkoje būdinga trintis, tankumas, sudėtingumas ir grėsmės, kurios gali kilti bet kuriuo metu iš bet kurios pusės. Kova miestuose yra lėta, alinanti, destruktyvi, niokojanti aplinką ir brangiai kainuojanti, kalbant apie žmonių, ypač civilių, gyvybes.
Kovojama namas po namo, kvartalas po kvartalo, o tai reikalauja milžiniško karių ir ugnies jėgos kiekio, nes kiekvienas kambarys, gatvės kampas, stogas, kanalizacija ir rūsys turi būti apsaugoti prieš užimant kitą. Tokia kova ypač pavojinga jaunesniesiems kovų vadams, kurie turi nuolat atsidengti, kad galėtų matyti savo karius, bendrauti su jais ir jiems vadovauti.
Karas mieste yra itin sudėtingas.
Tokie specialistai kaip kovos inžinieriai, snaiperiai, medikai, sunkiosios ginkluotės komandos ir dronų operatoriai yra vertingi, todėl į juos aktyviai kėsinamasi, įspėja „Foreign Affairs“ apžvalgininkas.
Šarvuotos transporto priemonės, įskaitant šarvuotus buldozerius, yra labai svarbios ir atliko pagrindinį vaidmenį neseniai vykusiuose mūšiuose, pavyzdžiui, Ramadžio ir Mosulo mūšiuose Irake.
Šarvuočiai taip pat buvo labai svarbūs Bachmute ir Mariupolyje. Tačiau šarvuotosios transporto priemonės taip pat yra labai pažeidžiamos, jei kartu su jomis nevažiuoja pėstininkai, kurie kovotų su prieštankiniais ginklais, minomis ir savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais. Savo ruožtu tankų parama yra labai svarbi siekiant apsaugoti pėstininkus sausumoje.
Artilerija, minosvaidžiai ir raketos reikalingos judėjimui į priekį ir tolimesniems taikiniams smogti. Šiuolaikinės kariuomenės sukuria stebėtojų, jutiklių ir ryšių „žudymo tinklą“, kad galėtų pateikti taikinius šiems ilgesnio nuotolio ginklams. Vadai stengiasi pasiekti kombinuotų ginklų efektą, kai priešai patiria vieną grėsmę, pavyzdžiui, dronų ar artilerijos smūgį iš viršaus, ir stengiasi išvengti kitos grėsmės, pavyzdžiui, tanko ar pėstininkų būrio gatvės lygyje. Tačiau tai daug lengviau pasakyti, nei padaryti.
Gali atrodyti, kad mūšis mieste yra orientuotas į sausumą, tačiau iš tikrųjų labai svarbus vaidmuo tenka oro ir kosmoso erdvei. Oro smūgiai iš pilotuojamų naikintuvų, bepiločių orlaivių arba robotizuotų ir autonominių sistemų, įskaitant dronus kamikadzes ir dronus su paleidžiamais sprogstamaisiais užtaisais, yra labai svarbūs, kad pajėgos galėtų manevruoti ant žemės.
Taip yra dėl jungtinės ginkluotės efekto: priešas, kuris išsisklaido, kad išvengtų oro smūgių, tampa pažeidžiamas antžeminio puolimo, o priešas, kuris susitelkia kovai su kitomis pajėgomis ant žemės, tampa taikiniu oro smūgiams. Oro ir kosmoso jutiklių stebėjimas ir žvalgyba taip pat yra labai svarbūs, kad būtų galima susigaudyti perkrautoje ir sudėtingoje miestų aplinkoje. Kosminės ryšių ir navigacijos sistemos yra labai svarbios taikiniams nustatyti ir vadovauti. Kibernetinis ir elektroninis karas taip pat yra šios aplinkos ypatybės.
Jūroje esančios sistemos taip pat labai svarbios. Kartu karo laivai, lėktuvnešiai, karinio jūrų laivyno ugnies parama ir iš jūros paleidžiami bepiločiai orlaiviai bei raketos leidžia pajėgoms manevruoti jūra, išlikti už miesto aplinkos ribų ir kartu smogti priešininkams sausumoje. Jūros kontrolė taip pat leidžia išlaipinti amfibijas arba naudotis sraigtasparniais netikėtose vietose ir taip išklibinti priešo miesto gynybą.
Norint užkirsti kelią priešui naudotis jūra, gali prireikti sausumos priešlaivinių raketų, taip pat antvandeninių laivų, greitojo puolimo laivų, be įgulos plaukiojančių antvandeninių laivų ar povandeninių dronų. Visi šie elementai buvo naudojami neseniai vykusiuose mūšiuose Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos juos puikiai panaudojo prieš Rusijos karinį laivyną Juodojoje jūroje.
Abi Gazos konflikto šalys turi kai kurias arba visas šias jūrų sistemas. Izraelio karinis jūrų laivynas turi greitaeigių atakos laivų, raketinių katerių ir patrulinių valčių, taip pat didesnių karo laivų ir jūrų specialiųjų pajėgų. „Hamas“ taip pat turi savo jūrų desanto pajėgas „Nukhba“, kurios spalio 7 d. per pirmuosius puolimo žingsnius vadovavo jūrų reidui į Zikimo paplūdimį Izraelyje ir užėmė karinę bazę į pietus nuo Aškelono.
Apskritai jūrų sistemų svarbą rodo JAV karinio jūrų laivyno dviejų lėktuvnešių smogiamųjų grupių dislokavimas regione, suteikiantis galimybę numušti į Izraelį nukreiptas raketas.
Grįžtant į sausumą, kariams ir civiliams, kovojantiems miestuose, pavojus, nuovargis, nuolatinės grėsmės iš visų pusių jausmas ir artimos kovos iš arti siaubas daro didžiulę fizinę ir psichologinę žalą.
Mūšiai paprastai būna painūs, trumpalaikiai (matuojami sekundėmis) ir trumpo nuotolio, o taikiniai dažnai būna arčiau nei už 50 metrų. Kariai gali būti sutelkę dėmesį į namą ar patalpą, kurioje jie kovoja, tačiau tuo pat metu į juos iš tolo gali taikytis minosvaidžių įgulos, snaiperiai ir dronų operatoriai.
Visa tai gerai žino kiekvienas, turintis kovinės patirties per pastaruosius 20 metų. Tai, žinoma, labai gerai žinoma ir Izraelio gynybos pajėgoms (IDF), kurių patirtis mūšiuose miestuose 2002 m. Dženine Vakarų krante, 2006 m. Pietų Libane per karą su „Hezbollah“ ir palestiniečių teritorijose lemia daugelį naujausių minčių apie karą miestuose.
Civiliai
Gazos Ruože pagrindinis pradinis IDF tikslas buvo atskirti „Hamas“ kovotojus nuo civilių gyventojų. Taip iš dalies buvo siekiama apsaugoti gyventojus, iš dalies – nustatyti teisėtus taikinius. Tačiau tai vienas sunkiausių kovos mieste aspektų, nes priešo pajėgos dažnai būna įsiskverbusios ir įsitaisiusios tarp nekovojančių gyventojų, kurie, nepriklausomai nuo to, ar palaiko priešininką, ar ne, tampa gyvaisiais skydais. Praėjusios savaitės pabaigoje IDF atstovas spaudai Danielis Hagari pareiškė, kad Izraelis, siekdamas Gazos Ruožą paversti nepavydėtina „Hamas“ baze, „daugiausia dėmesio skyrė ne tikslumui, o žalai ir naikinimui“. Tai leidžia manyti, kad IDF mažiau dėmesio nei anksčiau skiria civilių taikinių vengimui.
Bet kuriuo atveju pastangos paskatinti civilius gyventojus išvykti per oficialius sienos perėjimo punktus arba nurodytus humanitarinius koridorius bus sėkmingos tik iš dalies, rodo pastarojo meto patirtys kituose mūšiuose. Miestuose bandymams sukurti humanitarinius koridorius trukdė teroristai, kurie trukdė civiliams išvykti. IDF atstovai teigė, kad šiandien „Hamas“ blokuoja civilių išvykimą.
Net kai civiliai gyventojai bando išvykti, dėl sunaikinimo ir chaoso miestuose jiems tai padaryti yra labai pavojinga ir sudėtinga, todėl daugelis pasilieka vietoje. Nepaisant oficialaus perėjimo nuo tikslumo prie naikinimo, IDF iš tiesų turi gerų pasiekimų siekiant išvengti civilių aukų, įskaitant įspėjimus prieš smūgį ir vadinamąjį „stogų daužymą“, kai ant stogų numetami nedidelio galingumo arba nesprogstantys užtaisai, siekiant paskatinti civilius gyventojus pasitraukti prieš pagrindinį smūgį.
Visapusiško antžeminio puolimo atveju galime tikėtis, kad IDF pasitelks humanitarinių ir civilinių reikalų komandas, kurios evakuuos, tikrins ir teiks paramą civiliams gyventojams, kartu filtruodamos priešo kovotojus, siekiančius pasislėpti perkeltų žmonių sraute. Tačiau tokiomis pastangomis galima padaryti tik tiek, kiek reikia, o mūšio chaosas ir netikrumas dažnai lemia klaidas, kurios nusineša civilių gyvybes.
Gazos miestas, Chan Junisas ir Rafahas (trys tankiausiai apgyvendintos Gazos ruožo dalys) yra daugiaaukščių betoninių ir mūrinių pastatų labirintai, kurie dažnai yra prastos konstrukcijos, netvirti ir gali sugriūti nuo artilerijos ar oro antskrydžių. Tai labai pavojinga įstrigusiems civiliams gyventojams ir kariams: miesto struktūrų pažeidimai gali apriboti karių galimybes manevruoti, užversti gatves griuvėsiais ir nukreipti besiveržiančias pajėgas į žudymo vietas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mūšis dėl Mosulo truko tiek daug mėnesių, nes gynėjai kovėsi tarp griuvėsių, puldami iš nuolaužų ir rengdami agresyvias kontratakas.
Gazos Ruože „Hamas“ beveik du dešimtmečius kūrė tankų gynybos tinklą, įskaitant vieną iš plačiausių kada nors mūšiuose miestuose matytų tunelių sistemų – požeminių koridorių tinklą, kuris, „Hamas“ teigimu, driekiasi beveik 500 kilometrų. Požeminis karas, taip pat ir tuneliuose, esančiuose taip arti pakrantės, kad juos periodiškai užlieja potvyniai, tikriausiai bus vienas sudėtingiausių mūšio aspektų. Robotinės ir autonominės sistemos, įskaitant dronus, galinčius ištirti tunelių sistemas ir kovoti su priešais po žeme ar po vandeniu, gali padėti išvalyti požeminius praėjimus.
Kovojant tuneliuose, rūsiuose ar vidinėse erdvėse taip pat gali būti labai svarbios užliejimo, ašarinių dujų ir kitos priemonės. Tačiau tokiose erdvėse telkiantis ne tik smogikams, šie metodai kelia potencialiai katastrofišką pavojų civiliams gyventojams. Galiausiai, norint išvalyti tokius tunelius, negalima pakeisti žmonių su ginklais, jutikliais, specialiai apmokytais šunimis ir naktinio matymo prietaisais. Tai bus sunki, mirtina ir kankinamai lėta užduotis.
Pažink savo priešą
„Hamas“ yra technologiškai pajėgi, socialiai įsitvirtinusi jėga, kovojanti savo gimtojoje teritorijoje. Jos kovotojai veikia nedidelėmis tinklinėmis grupėmis, ginkluotomis tokiomis mirtinomis ginklų sistemomis, kurios pastaruoju metu dažniausiai buvo prieinamos tik nacionalinių valstybių ginkluotosioms pajėgoms. Tikėtina, kad „Hamas“ taktika bus tinklinė gynyba: laikyti atraminius punktus, kad būtų galima vilkinti ir trikdyti IDF puolimą, o mobilias pajėgas laikyti rezerve, pasiruošusias kontratakuoti arba vėl įsiskverbti į išvalytas teritorijas.
Pasak eksperto, jie plačiai naudosis nestandartiniais kariniais ginklais, taip pat užminuotais spąstais ir savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais. Be to, „Hamas“ jau įrodė, kad sugeba kariauti sudėtingą informacinį karą, kad sutelktų tarptautinę paramą.
Tai, kas prasidėjo kaip siaubingas išpuolis prieš Izraelio civilius gyventojus, pasinaudojant šoku ir netikėtumu, dabar gali virsti į įtemptą, lėtą, prieštaringą ir brangiai kainuojančią kovą ore, sausumoje, jūroje ir kibernetinėje erdvėje. Sudėtingoje, perkrautoje, tankiai apgyvendintoje ir urbanizuotoje Gazos ruožo aplinkoje bus nepaprastai sunku suprasti, kas vyksta, net ir tiems, kurie yra vietoje.
Supratimas apie taktinius miestų karybos sunkumus Izraeliui gali padėti vertinti bet kokio plataus masto antžeminio puolimo Gazoje pagrįstumą (arba nepagrįstumą).
Karo strategai greičiausiai nerimauja, kad, kai jų pajėgos bus ryžtingai pasiryžusios sausumos mūšiui Gazoje, kiti regiono veikėjai – „Hezbollah“ Libane, Irano remiami sukarinti daliniai Sirijoje arba pačios Irano pajėgos – gali pulti Izraelį ir sukelti daugiafrontinį karą. Ši galimybė gali paskatinti Izraelį prieš įžengiant į Gazos Ruožą suduoti prevencinį smūgį regioniniams veikėjams, tačiau toks smūgis būtų labai rizikingas.
Visi šie veiksniai rodo, kad antžeminis puolimas Gazos ruože greičiausiai bus siaubingas ir turės skaudžių pasekmių. Tačiau, kaip žino kiekvienas karys, jis vis tiek gali būti neišvengiamas ir gali prasidėti labai greitai.
