Šią savaitę Vašingtonas teigė, kad Kinijos branduolinis arsenalas plėtojamas daug sparčiau, nei JAV anksčiau prognozavo, o iki 2030 metų Pekinas tikriausiai turės daugiau kaip 1 000 veikiančių branduolinių galvučių.
Paklausta apie šį teiginį, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė „griežtai prieštaraujanti“ JAV pranešimui, nors jos atstovė spaudai tiesiogiai nepaneigė pateiktų skaičių.
„Kinija ryžtingai įgyvendina savigynai skirtą branduolinę strategiją, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. – Mes visada palaikėme minimalų savo branduolinių pajėgų lygį, kokio reikia nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir neketiname įsitraukti į branduolinio ginklavimosi varžybas su jokia šalimi“.
„Kinijos branduoliniai ginklai nekels grėsmės jokiai šaliai, jei ši nenaudos ir negrasins panaudoti savo branduolinių ginklų prieš Kiniją“, – sakė Mao.
Ji taip pat priekaištavo JAV dėl žingsnių „daug investuoti į savo branduolinių pajėgų modernizavimą“ ir jų vykdomai branduolinės apsaugos nebranduolinėms sąjungininkėms politikai, oficialiai vadinamai „išplėstiniu atgrasymu“.
„Šie politiniai veiksmai didina branduolinio ginklavimosi varžybų ir branduolinio konflikto pavojų ir tik pablogins pasaulinę strateginio saugumo aplinką“, – perspėjo Mao.
JAV šiuo metu turi apie 3 700 branduolinių kovinių galvučių ir atsilieka nuo Rusijos, kuri, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, turi apie 4 500 kovinių galvučių, o Kinija jų turi 410.
Pekinas oficialiai laikosi branduolinės politikos „nenaudoti pirmiems“ ir teigia, kad branduolinius ginklus panaudos tik tuo atveju, jei bus užpultas.
Tačiau pastaraisiais metais, valdant prezidentui Xi Jinpingui, Pekinas pradėjo didžiulę karinę modernizaciją, kuri apima ir branduolinių ginklų atnaujinimą, kad būtų galima ne tik atgrasyti priešus, bet ir surengti atsakomąją ataką, jei atgrasymas nepavyktų.
Ekspertai teigia, kad Kinijos vertinimas, kas yra patikima branduolinio atgrasymo priemonė, taip pat gali keistis – ir kad reikšmingas jos pajėgų modernizavimas sustiprins jos kariuomenę, ypač turint omenyje Kinijos pretenzijas į Taivaną ir didelę dalį ginčijamos Pietų Kinijos jūros.
