N. Pašinianas pažymėjo, kad tęs taikos darbotvarkę ir kad regionui reikia taikos. Jis pabrėžė, kad Jerevanas yra pasirengęs pasirašyti taikos sutartį, kuri atspindės abipusio vienas kito suvereniteto ir teritorijos vientisumo pripažinimo principus, taip pat leis atidaryti transporto komunikacijas remiantis šalių, per kurias jos eina, suvereniteto principais.
Be kita ko, anot premjero, Armėnija yra pasirengusi atidaryti Meghri geležinkelį, bet ne kaip eksteritorinį koridorių.
N. Pašinianas taip pat išsakė būgštavimus, kad Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas vadinamojo koridoriaus klausimą gali paversti pretekstu vėl užpulti Armėniją ir užgrobti jos teritorijas.
Armėnijos lyderis savo kalboje prašė Europos parlamentarų paramos užtikrinant taiką regione.
N. Pašinianas pažymėjo, kad formalūs Armėnijos sąjungininkai nepadėjo išspręsti Armėnijos ir Kalnų Karabacho armėnų saugumo problemų. Pasak jo, kai 100 tūkst. armėnų bėgo iš Kalnų Karabacho į Armėniją dėl Azerbaidžano puolimo, „mūsų sąjungininkai saugumo srityje ne tik nepadėjo, bet ir viešai ragino pakeisti valdžią Armėnijoje, nuversti demokratinę vyriausybę“.
Jis pabrėžė, kad Armėnijos Respublika yra pasirengusi būti arčiau Europos Sąjungos: „Tiek, kiek, Europos Sąjungos nuomone, tai bus įmanoma“.
N. Pašinianas savo kalboje apibūdino rugsėjo 19–20 dienomis Azerbaidžano surengtą Kalnų Karabacho puolimą ir jo padarinius kaip etninį valymą.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu 1016 Armėnijos piliečių laikomi dingusiais be žinios.
