Ten nė viena iš šių pažangiųjų technologijų apsaugos priemonių negalėjo apsaugoti 47 metų Maisara Baroudo, kai pirmadienio vakarą Izraelio aviacija smogė jo gyvenamajam namui. Vienintelis dalykas, kuris išgelbėjo jį ir jo šeimą: gatvėje šaukiantis kaimynas.
Kaimynas sulaukė Izraelio kariškių skambučio, kuriuo jam buvo pranešta, kad netoliese esančiam gyvenamajam pastatui netrukus bus suduotas smūgis. Vis dėlto kaimynas liepė M.Baroudui ir kitiems 15 jo pastate gyvenančių šeimos narių, įskaitant devynis vaikus, išeiti iš namo.
Pirmasis smūgis sugriovė daugumą iš šešių kvartalo pastatų, tarp jų ir M.Baroud'o pastatą, rašo CNN.
„Mano pastate nebegalima gyventi – iš jo liko tik namo skeletas“, – pridūrė jis. – Durys buvo sugriautos, visos pastato išorinės sienos išnykusios, langai išdaužyti“.
Vis dėlto M.Baroudas ir kiti manė, kad blogiausia jau praeityje, ir grįžo į pastatą, kad pasiimtų savo daiktus. Po kelių minučių kaimynas sulaukė pakartotinio skambučio iš Izraelio kariuomenės, kad artėja kitas antskrydis, ir šeimos vėl apleido teritoriją.
Antrasis smūgis sunaikino M.Baroudo namus, o jo pastatas ir meno studija virto griuvėsiais.
Tokia yra Gazos Ruože gyvenančių palestiniečių, neturinčių patikimos civilinės gynybos infrastruktūros, realybė. Nesant oro pavojaus sirenų ar slėptuvių nuo bombų, daugiau kaip 2 mln. palestiniečių, gyvenančių apgultos teritorijos dalyje, iš kurių pusė yra vaikai, pasikliauja retais Izraelio kariškių telefono skambučiais ar SMS žinutėmis, kurios juos įspėja apie gresiančius smūgius.
„Gazoje mes nieko neturime. Neturime kur eiti, jokių bombų slėptuvių, jokio prieglobsčio, esame gatvėje, – sakė M.Baroudas. – Mums pasiseka, jei net gauname perspėjimą, liepiantį išeiti iš namų. Sprunkame iš namų dėkodami Dievui.“
Apsaugos trūkumas yra ryškus kontrastas Izraelio, kuris pastarosiomis dienomis susidūrė su intensyvia „Hamas“ raketų ugnimi, civilinės gynybos sistemoms. Izraelis gali pasigirti sudėtingais ir technologiškai pažangiais pajėgumais – nuo ankstyvojo radarų aptikimo iki „Geležinio kupolo“ – skirtais apsaugoti civilius gyventojus atakos atveju.
Gazos Ruože skambučiai ar SMS pranešimai toli gražu nėra garantuoti ir daugiausia suteikia gyventojams kelias minutes evakuotis. Dažnai tenka tik spėlioti.
Civilinės gynybos trūkumas paveikė ir tarptautinius humanitarinės pagalbos ir medicinos darbuotojus, kurie susiduria su pavieniais, momentiniais pranešimais apie Izraelio kontratakas.
Antradienį paskelbtame „Gydytojų be sienų“ pranešime pažymima, kad kai kurie jų komandos nariai Gazoje vidury nakties gauna tekstinę žinutę, kurioje nurodoma evakuotis iš namų.
„Jūs turite pažadinti savo vaikus vidury nakties ir palikti savo namus, nepasiimdami jokių savo daiktų“, – sakoma pranešime.
JAV pediatrė Dr. Barbara Zind, vykdanti medicininę misiją Gazos Ruože, antradienį kalbėjo CNN apie tai, kad yra įstrigusi šiame rajone, kai jos interviu nutraukė garsūs sprogimai prie jos viešbučio. Paklausta, ar galėtų rasti saugų prieglobstį, ji atsakė: „Čia nėra jokių slėptuvių nuo bombų“.
Gazos Ruože taip pat yra didesnė tikimybė praleisti įspėjamuosius izraeliečių telefono skambučius dėl nuolatinio elektros energijos tiekimo nutraukimo. Trečiadienį vienintelėje teritorijos elektrinėje baigėsi degalai ir ji nustojo veikti – tai įvyko po to, kai Izraelis įsakė įvesti „visišką apgultį“ ir nutraukė maisto, degalų, vandens ir elektros tiekimą.
Tačiau Izraelis daug metų investavo į civilinės gynybos sistemas, kad apsaugotų civilius gyventojus nuo raketų ir minosvaidžių, kuriuos paleidžia „Hamas“ ir kitos regione veikiančios teroristinės grupuotės. Šios sudėtingos ir technologiškai pažangios sistemos paskirtis – apsaugoti gyventojus ir sumažinti žalą raketų atakos atveju.
Prahos tarptautinių santykių instituto vyresnysis tyrėjas Azrielis Bermantas pareiškė, kad Izraelis yra „labai stiprus ir gerai organizuotas“ civilinės gynybos srityje.
„Tai susiję su gyvybių gelbėjimu, moralės stiprinimu, spaudimo vyriausybei siųsti sausumos pajėgas mažinimu, – sakė A.Bermantas. – Jei vyriausybė žino, kad visuomenė yra apsaugota, ypač karo situacijoje, ji jaučia, kad visuomenė palaikys vyriausybės veiksmus.“
Labai svarbu, kad Izraelio gynybos pajėgos sukūrė ankstyvojo perspėjimo sistemas, kurios įjungia sirenas, kai į Izraelį paleidžiamos raketos. Šios perspėjimo sistemos gali apskaičiuoti vietą, į kurią, kaip prognozuojama, nukris raketa, ir įjungti sireną tikslinėje teritorijoje, dažnai iš anksto įspėdamos gyventojus, kad jie galėtų rasti prieglobstį.
Civilinės gynybos pajėgumai taip pat integruoti į Izraelio infrastruktūrą. Pagal Izraelio įstatymus reikalaujama, kad visuose namuose, gyvenamuosiuose ir pramoniniuose pastatuose būtų įrengtos slėptuvės nuo bombų. Šios slėptuvės yra labai svarbios izraeliečiams apsaugoti, kai įsijungia įspėjamosios sirenos, nes jose visuomenė gali saugiai ir įtvirtintai pasislėpti nuo atskriejančių raketų.
Izraelis taip pat turi pagrindines aktyviosios gynybos priemones. Žymiausia iš jų vadinama „Geležinio kupolo“ sistema. 2011 m. įdiegta „Geležinio kupolo“ sistema skirta numušti atskriejančius sviedinius. Joje įrengtas radaras, kuris aptinka raketas, o tada naudojama valdymo ir kontrolės sistema, kuri greitai apskaičiuoja, ar skriejantis sviedinys kelia grėsmę, ar gali pataikyti į negyvenamą teritoriją. Jei raketa kelia grėsmę, „Geležinis kupolas“ iš žemės paleidžia raketas, kad sunaikintų ją ore.
A.Bermantas pasakojo, kad, kalbant apie priešraketinę gynybą, „nėra abejonių, kad ji gelbsti gyvybes“ ir kad ji taip pat gali veikti kaip atgrasymo priemonė.
Tačiau sistema nėra patikima, ir kai „Hamas“ paleidžiamų raketų kiekis būna intensyvus, ji nusprendžia, kurios iš jų kelia didžiausią grėsmę miestų teritorijoms ir infrastruktūrai, ir taikosi į jas. Kai kurios raketos prasprūsta pro šalį.
Be to, Izraelis vykdo kelias visuomenės informavimo kampanijas, kurių tikslas – šviesti visuomenę apie geriausią praktiką reaguojant į oro pavojaus sirenas, pavyzdžiui, kur eiti, kiek laiko turima slėptuvei susirasti ir ką daryti, jei nėra lengvai pasiekiamos saugios vietos.
Gazos Ruožas, turėdamas daug mažiau išteklių, nesukūrė nieko panašaus į Izraelio gynybos sistemas. Nors „Hamas“ savo smogikams įrengė požeminių tunelių tinklą, ji neinvestavo į civilių gyventojų slėptuves ar perspėjimo tinklus.
Gazos Ruožas nuo likusio pasaulio atskirtas dėl 2007 m. Izraelio paskelbtos Gazos sausumos, oro ir jūros blokados, griežtai apribotas prekių judėjimas. Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ šią teritoriją apibūdino kaip „didžiausią pasaulyje kalėjimą po atviru dangumi“.
„Skirtumai pirmiausia atsirado dėl blokados, kuri iš tikrųjų pakenkė Gazos infrastruktūrai, – sakė Palestinos politikos tinklo „Al-Shabaka“ valdybos pirmininkas Tareqas Baconi. – Visas prekių įvežimas, visi ištekliai, kurie galėtų būti naudojami tokiai sistemai kurti, yra suvaržyti.“
Dėl gynybos priemonių trūkumo tokie civiliai gyventojai kaip M.Baroudas gyvena baimėje. Apžiūrinėdamas savo pastato griuvėsius, jis sakė, kad jam kyla klausimas, kodėl buvo smogta jo namui.
„Vis klausiu savęs, kodėl? Žinoma, nėra prasmės klausti kodėl“, – guodėsi jis.
Parengta pagal CNN inf.
