Kaip praneša „Politico“, susitikime buvo bandoma išspręsti konfliktą dėl Kalnų Karabacho. Šis neviešos derybos yra retas Maskvos ir Vakarų kontaktas svarbiu saugumo klausimu po to, kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą sužlugdė įprastą diplomatiją.
Aukšto rango diplomatas, susipažinęs su diskusijomis, nurodė „Politico“, kad susitikimas įvyko rugsėjo 17 d. Stambule kaip dalis pastangų spausti Azerbaidžaną nutraukti devynis mėnesius trunkančią anklavo blokadą ir įsileisti humanitarinės pagalbos konvojus iš Armėnijos.
Pasak pasiuntinio, susitikime daugiausia dėmesio skirta tam, „kaip išjudinti tuos prakeiktus sunkvežimius“ ir užtikrinti, kad maisto ir degalų atsargos pasiektų maždaug 100 000 gyventojų.
JAV atstovavo Vašingtono vyresnysis patarėjas Kaukazo deryboms Louis Bono, o ES atsiuntė savo atstovą regione Toivo Klaarą. Tuo tarpu Rusija atsiuntė Igorį Chovajevą, kuris yra V. Putino specialusis pasiuntinys Armėnijos ir Azerbaidžano santykiams. Toks aukšto lygio diplomatinis bendravimas yra retas reiškinys.
Kovo mėnesį JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko akis į akį Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo Indijoje kuluaruose, tačiau Maskva tvirtino, kad apsikeitimas nuomonėmis įvyko „kelyje“ ir jokios derybos nevyko.
Su šiuo klausimu susipažinęs JAV pareigūnas paaiškino, kad diskusijos vyko dėl supratimo, jog Kremlius vis dar turi įtakos regione.
„Turime sugebėti bendradarbiauti su rusais šiuo klausimu, nes jie turi įtakos šalims, juolab kad dabar yra pavojingas momentas“, – aiškino amerikiečių pareigūnas. Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš Kalnų Karabachą, siųsdamas tankus ir karius į regioną, prisidengdamas sunkiu artilerijos bombardavimu. Karabacho armėnų lyderiai buvo priversti pasiduoti po 24 valandas trukusių įnirtingų mūšių, per kuriuos žuvo šimtai žmonių abiejose pusėse.
Armėnijos vyriausybė teigia, kad nuo to laiko daugiau kaip 100 000 žmonių paliko savo namus ir kirto sieną, baimindamiesi dėl savo gyvybės. Azerbaidžanas tvirtina turintis teisę imtis veiksmų prieš „neteisėtas ginkluotas formuotes“ savo tarptautiniu mastu pripažintoje teritorijoje ir pažadėjo „reintegruoti“ pasilikusius asmenis.
