Nuo to laiko Ukrainos visuomenė nuolat klausia, kodėl taip atsitiko. Kodėl jie nesusprogdino tiltų sąsmaukoje, kodėl tinkamai nepasiruošė gynybai ir kodėl nesustiprino tos krypties?
O teisėsauga atlieka tyrimą. Bandėme išsiaiškinti šios bylos, kuri siaurose politinėse gretose vadinama „Zalužno byla“, detales.
Kaip buvo okupuoti Ukrainos pietiniai regionai
Čongaro sąsiauris ir siauras sąsiauris, jungiantis Krymo pusiasalį su žemynu, buvo laikomi praktiškai neįveikiamomis kliūtimis, jei gynyba būtų tinkamai organizuota. Tačiau viskas susiklostė kitaip.
Čongaro tiltai nebuvo susprogdinti, o dėl didžiulio kiekio rusų kareivių ir technikos, kurie sparčiai veržėsi gilyn į Chersono sritį, Ukrainos kariuomenei teko trauktis.
Praėjo pusantrų metų, Ukraina susigrąžino Chersoną, o visuomenėje vis dar diskutuojama, kas „atidavė pietus“.
Kai kas teigia, kad tiltai ant sąsmaukos su Krymu nebuvo susprogdinti, nes dieną prieš tai juos nuo sprogmenų išvalė išdavikai.
Kiti kalba apie diversantų rusų grupės veiklą, kuri nukirpo laidus, kad jų nebūtų galima susprogdinti. Yra ir oficialaus aplaidumo versija – niekas niekam nesiruošė ir nieko neužminavo.
Valdžios atstovai vis dažniau komentuoja šį klausimą.
Tačiau čia nuomonės išsiskiria.
Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo atstovai tvirtina, kad viskas buvo užminuota, tačiau Ukrainos kariuomenė susidūrė su Rusijos pajėgomis, kurios buvo dešimtis kartų didesnės. Ir tiltų susprogdinimas nebūtų iš esmės pakeitęs situacijos, tvirtina kai kurie karinės vadovybės atstovai.
Pietų Ukrainos užėmimas – nauja invazijos koncepcija ar vieno generolo versija?
„Visi tie, kurie šaukia „viskas prarasta, tiltas nebuvo susprogdintas“, pirmiausia paklausykite kariškių. Ir jie jums pasakys, kad ten yra dar 10 perėjų iš Krymo sausuma, o ne tiltais.
Ir todėl tilto susprogdinimas nebūtų paveikęs rusų galimybės judėti ta kryptimi. Tai atsakingai pasakė vienas iš karinių generolų, kuris dabar yra politinėje opozicijoje, aš tai iš jo girdžiu pirmą kartą“, – sakė buvęs gynybos ministras Aleksejus Reznikovas.
O generolas majoras Andrijus Sokolovas, kuris visos invazijos metu vadovavo Pietų kariuomenės valdybai ir buvo atsakingas už šio ruožo gynybą, neseniai duotame interviu laikraščiui „Ukrainska pravda“ teigia, kad rusai galėjo greitai žengti pirmyn, nes jų pajėgos buvo 20–25 kartus gausesnės už ukrainiečių pajėgas.
Rusijos artilerija pataikydavo į minų laukus, rusai trikdė radijo ryšį, o mechanizuotos kolonos žaibiškai judėjo per sieną su Krymu.
Pasak A.Sokolovo, pajėgų ir priemonių, kurios buvo pietuose, kai rusai įsiveržė iš Krymo, paprasčiausiai nepakako sustabdyti puolimą ir užkirsti kelią žemyninės teritorijos okupacijai.
„Prieš mus veikė visas 22-asis armijos korpusas, ne mažiau kaip 58-osios Šiaurės Kaukazo armijos divizija, labiausiai pasirengusi, ir kažkur iki pusės 7-osios desantinės puolamosios divizijos. Tai labai daug.
Tai ir artilerija, ir visos tos priemonės, kurias jie turi savo sudėtyje.
Plius oro komponentas – kažkur iki 140 lėktuvų, 60 sraigtasparnių ir jų Juodosios jūros laivyno laivų sudėtis“, – sakė generolas.
Sokolovas taip pat nurodė, kad tiltai, kuriuos galima susprogdinti, yra Čongare. Tačiau kita kryptimi per Armianską ir Perekopską į Čaplinką ar Kalančaką tiltų nebuvo, o ten Rusijos kariuomenei buvo praėjimas per sausumą Chersono ir Naujosios Kachovkos kryptimi.
„Kita vertus, Krymas yra pusiasalis, nes turi sausumos jungtį su žemynu be tiltų“, – sakė generolas.
Kariškiai, su kuriais kalbėjomės, teigia, kad su tuo metu turėtomis pajėgomis ir priemonėmis nebuvo jokių galimybių sulaikyti Rusijos puolimą pietuose.
„Turėjome ruoštis karui, padidinti brigadų skaičių, iš anksto sukurti ir apmokyti TRO, plėtoti karinį-pramoninį kompleksą, apginkluoti kariuomenę“, – BBC sakė vienas Generalinio štabo atstovas.
Tuo pat metu Volodymyras Zelenskis ir jo komandos atstovai yra kritiškesni ir primygtinai reikalauja ištirti ir nustatyti atsakingus asmenis.
„Jūs ir aš suprantame, kad jei kas nors išvyksta iš miesto ar miestelio, išvyksta visi. Kas nors, kas liko – jis yra nelaisvėje arba mirė. O tie, kurie išvyko – turime pažiūrėti, kas išvyko ir kas gavo kokius įsakymus.
Ar jie išdavikai, ar buvo įsakymai?“, – taip šių metų sausį šią situaciją žurnalistams komentavo Ukrainos prezidentas. Todėl, pridūrė jis, iškelta baudžiamoji byla, kurioje bus nustatyti kaltininkai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad nėra galutinio atsakymo į klausimą, kodėl rusams pavyko greitai persikelti iš Krymo į Chersono sritį.
O GUR vadovas Kirilas Budanovas įsitikinęs, kad karas būtų vystęsis visai kitaip, jei Ukrainos kariai būtų susprogdinę perėją ties Čongaru:
„Jei perėja būtų buvusi susprogdinta ir pirmosios valandos būtų susiklosčiusios šiek tiek kitaip, Rusijos kariuomenė nebūtų galėjusi judėti tokiu greičiu. Tai yra aksioma.“
Tarybos deputatai šiuo klausimu į profilinį komitetą net iškvietė vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužnas. Šio posėdžio dalyviai teigia, kad generolas ragino visas pastangas nukreipti į karą ir priartinti pergalę, nes Pietų okupacijos istorijoje „kiekvienas turės savo tiesą“.
Tačiau parlamentas sako, kad šis tyrimas svarbus jau šiandien. „Kažkas turi už tai atsakyti.
Mes suprantame, kad buvo priežastis, kodėl Pietūs buvo užimti taip greitai.
Taigi ten buvo kažkieno trūkumų.
Yra konkretūs žmonės, kurie buvo atsakingi už gynybą ta kryptimi“, – BBC sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Romanas Kostenka. Jis pats tiesiogiai dalyvavo ginant Mykolajivą ir aplinkines gyvenvietes Rusijos invazijos metu.
R. Kostenko įsitikinęs, kad būtent kariškių reikėtų klausti, kokie buvo įsakymai, ar jie turėjo informacijos apie invaziją, kokios užduotys buvo iškeltos ir ar tos užduotys buvo įvykdytos.
„Yra daugybė klausimų, kuriuos turėtų išsiaiškinti tyrimas“, – sako deputatas.
Tyrimo pradžia
Bylą dėl netinkamos Chersono srities gynybos, kurios pasekmė buvo greita jos okupacija, Valstybinis tyrimų biuras (VBI) pradėjo jau antrąjį karo mėnesį – 2022 m. balandžio 11 d. Nuo to laiko apie jos tyrimą žinoma labai nedaug.
2023 m. kovo mėn. į BBC Ukrainos tarnybos užklausą GBI atsakė, kad byla tiriama pagal Baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį ir 425 straipsnio 3 dalį – valstybės išdavystė ir aplaidumas karinėje tarnyboje.
Kalbama apie netinkamą užminuotų tiltų ir užtvankų organizavimą, kad būtų toliau ardomi, siekiant sulaikyti Rusijos veržimąsi gilyn į žemyninę Ukrainos dalį.
„Tai savo ruožtu sukėlė sunkias pasekmes, susijusias su laikina Chersono ir Zaporožės sričių teritorijų okupacija, ukrainiečių gynėjų ir civilių gyventojų žūtimis bei priešo infrastruktūros sunaikinimu šiuose regionuose“, – BBC aiškina tyrimo šaltinis.
Iš pradžių viešojoje erdvėje „Pietų pasidavimas“ buvo siejamas su saugumo tarnybos išdavikais – su buvusiu Ukrainos saugumo tarnybos vadovu Kryme Olehu Kuliničiumi (esą būtent jis perdavė rusams visus duomenis apie kariuomenės dislokavimą ir srities infrastruktūrą), taip pat su buvusiu Ukrainos saugumo tarnybos vadovu Chersono srityje Serhijumi Krivoručko.
Olegas Kuliničius buvo sulaikytas Kijeve 2022 m. liepos mėn. Tyrėjai teigė nustatę jo bendradarbiavimo su Rusijos saugumo tarnybų atstovais faktus.
Jam buvo paskelbti įtarimai dėl nusikalstamos organizacijos kūrimo, valstybės išdavystės, dezertyravimo (iš Chersono srities į Kijevą invazijos pradžioje), neteisėto disponavimo ginklais, taip pat valstybės paslaptį sudarančios informacijos perdavimo Rusijai.
Po sulaikymo buvęs SBU pareigūnas iš karto buvo suimtas ir išsiųstas į kardomojo kalinimo įstaigą.
Spalio 17 d. prasidės teismo procesas jo byloje.
Serhijui Krivoručkai 2022 m. buvo atimtas generolo laipsnis, tačiau, kaip skelbia žiniasklaida, baudžiamoji byla jam vis dar nėra iškelta.
Buvusio Ukrainos saugumo tarnybos vadovo Ivano Bakanovo pavaldinių pavardės „Pietų pasidavimo“ ir tiltų išminavimo Chersono srityje kontekste pasirodė ne veltui – taip savo komentaruose teigė valdžios atstovai. Apie šį ryšį kalbėjo ir SBU pirmininkas Vasylis Malyukas.
Interviu televizijos kanalui „1+1“ 2022 m. gruodį jis sakė, kad kartą Kuliničius vykdė antiteroristines pratybas Pietuose nesuderinęs jų su antiteroristinio centro vadovybe. Ir užsiminė, kad šios pratybos galėjo būti susijusios su Rusijos pasirengimu invazijai.
Tačiau mes atlikome tyrimą, kurio metu išsiaiškinome, kad Olegas Kuliničius, kaip ir kiti SBU darbuotojai, nebuvo susijęs su Pietų okupacijos byla. Paaiškėjo, kad šioje byloje dalyvauja tik AFU kariškiai.
Kas dalyvauja teismo procese
Pasak BBC, kaltinimai šioje byloje dar niekam nepareikšti, tačiau tikėtina, kad tai gali įvykti artimiausiu metu. Byla tiriama jau pusantrų metų, o liudytojai vis dar apklausiami. Ir ne bet kokie liudytojai.
Iš patikimų šaltinių sužinojome, kad tyrėjai jau apklausė visą sąrašą generolų ir karinės vadovybės atstovų.
Tarp jų – gynybos pajėgų vadas Sergejus Najevas, buvę kariuomenės grupės „Pietūs“ vadai, ypač generolai Andrejus Kovalčiukas ir Andrejus Sokolovas, taip pat kitų šiai grupei priklausančių karinių formuočių vadai.
Parodymus taip pat davė buvęs Generalinio štabo viršininkas generolas Viktoras Muženko. Jis 2022 m. vasario 24 d. rytą prisijungė prie aukščiausiosios karinės vadovybės ir padėjo priimti sprendimus štabe.
„Šių metų (2023 m.) vasario 20 d. buvau apklaustas. Prieš tai buvo metų pertrauka tardymuose..... Buvau labai nustebęs, kad buvau vienas pirmųjų iš kariuomenės, kuris buvo iškviestas.
Vienas iš klausimų man buvo, ar egzistavo tam tikri planai ir kodėl taip atsitiko. Planų buvo. O kas įvyko, turime išsiaiškinti“, – taip generolas komentavo situaciją interviu leidiniui „Faktai“ šių metų kovą.
Mūsų žiniomis, buvo apklaustas ir kitas buvęs Generalinio štabo viršininkas, generolas Ruslanas Chomčakas. Liudijo ir buvę Chersono srities vadovai, įskaitant buvusį Chersono srities karinės administracijos vadovą Hennadijų Lagutą, kuris rugsėjo 16 d. buvo rastas negyvas Kijeve.
Be to, keli mūsų šaltiniai teigia, kad tyrėjai, vykdydami bylos tyrimą, atvyko pasikalbėti su Valerijumi Zalužnu.
BBC duomenimis, vyriausiasis vadas kol kas neturi procesinio statuso šioje byloje, jis taip pat nebuvo oficialiai iškviestas į apklausą.
Tačiau gali būti, kad toks statusas ilgainiui atsiras. Atsižvelgiant į tokią galimą įvykių raidą, siaurose politinėse gretose Pietų okupacijos byla jau vadinama „Zalužno byla“.
Parašėme užklausą GBI, kad išsiaiškintume, ar Zalužnas yra susijęs su šiuo tyrimu, tačiau jie atsisakė suteikti šią informaciją. VSD, kurio atstovai dalyvauja jungtinėje šios bylos tyrimo grupėje, taip pat atsisakė.
Saugumo tarnyba pareiškė, kad pagrindinė tyrimo institucija šioje byloje yra SIS, todėl visi klausimai yra skirti šiam biurui.
Be to, mūsų žiniomis, tyrėjai apklausė buvusį 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, gynusios pietus, vadą pulkininką Oleksandrą Vinogradovą. Iš viso byloje parodymus davė daugiau kaip penkiasdešimt asmenų.
Tačiau vieno iš pagrindinių tų įvykių dalyvių, kuris vasario 24 d. budėjo pasienyje su Krymu, tyrėjai nelietė, kol jis 2023 m. liepą davė interviu apie tuos įvykius laikraščiui „Ukrainska pravda“.
Kariškis Ivanas Sestrivatovskis pasakojo, kad jis turėjo susprogdinti tiltus Čongarėje, bet dėl kažkokių priežasčių tai nepavyko.
O nuo bendravimo momento jūrų pėstininkas teigė, kad niekas jo neapklausė.
„Oficialus tyrimas dėl manęs vis dar nepradėtas.
Kariuomenės vadovybė su manimi dėl šios istorijos taip pat dar nebendravo.
Galbūt tik todėl, kad vis dar buvau reabilitacijoje, praėjau medicininę komisiją. Bet kokiu atveju turėsiu su jais bendrauti“, – sakė Sestrivatovskis.
Tame pačiame interviu kariškis sakė, kad tiltai buvo užminuoti. Būtent jis vasario 24 d. bandė juos susprogdinti, tačiau mechanizmas nesuveikė.
Toliau jis bandė pasišalinti, bet nespėjo ir buvo sučiuptas rusų. Jūrų pėstininkas iškėlė prielaidą, kad priežastis galėjo būti masinis rusų apšaudymas, sugadinęs laidus, arba diversantų darbas.
GBI į mūsų paklausimą atsakė, kad Sestrivatovskis galiausiai buvo apklaustas. Pasak mūsų šaltinių, tai įvyko beveik iš karto po jo interviu paskelbimo.
„Civiliai teisia kariškius“
Pagrindinis kariškių, su kuriais kalbėjomės apie šią bylą, klausimas – ar civiliai GBI tyrėjai yra pajėgūs tirti tokias bylas.
Juk jiems dažnai trūksta karinės patirties ir jie gali neturėti tinkamų žinių, ypač karybos ir karinių sprendimų priėmimo srityje. Be to, kariškių teigimu, kyla abejonių dėl tyrimo nešališkumo, nes GBI dažnai viešai siejama su Prezidento kanceliarija.
Daugelyje NATO šalių tokias bylas tiria karo policijos tyrėjai, tačiau Ukraina per devynerius karo metus tokios institucijos nesukūrė.
Gynybos ministerija ne kartą yra sakiusi, kad rengia karinės justicijos modelį, tačiau dėl įvairių priežasčių procesas vyksta labai lėtai.
Kalbame apie naujos struktūros sukūrimą Karinės teisėsaugos tarnybos – Karo policijos – pagrindu.
Jos pagrindinės užduotys turėtų būti tirti bylas prieš kariškius. Šiuo klausimu jau parengtas įstatymo projektas, kuris šiuo metu yra tvirtinamas parlamente.
Prezidentą remianti frakcija „Tautos tarnas“ teigia, kad darbas dėl karinės justicijos sistemos yra aktyviai vykdomas, ir tikisi, kad sprendimai bus priimti iki metų pabaigos.
Pasak parlamentinio nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo pavaduotojos Maryanos Bezuhlos, VSD tyrėjai turėtų orientuotis ne į kariškius, o į pareigūnus ir valdininkus.
Tuo tikslu turėtų būti sukurta atskira karinė justicija su kariniais tyrėjais ir kariniais teismais.
Tačiau yra ir kitas aspektas Pietų okupacijos byloje.
Kariškių sluoksniuose baiminamasi, kad jie nori būti tiesiog paskirti kaltais, kad greitai įvykdytų visuomenės prašymą. Juk sakoma, kad šioje byloje, be karo pradžios įvykių tyrimo, ne mažiau svarbu ištirti ir įvykius, vykusius prieš pačią invaziją.
Visų pirma, kaip visa šalis ruošėsi karui, kokius sprendimus šia linkme priėmė ar nepriėmė valdžios institucijos ir ką jos darė, kad kuo labiau sustiprintų kariuomenę ir parengtų ją gynybai.
Generolas Sokolovas teigia, kad vietoj keturių brigadų, kurios pagal planą turėjo dengti Krymo kryptį, jis turėjo tik pusantros.
Katastrofiškai trūko kariuomenės, kad būtų padengta visa šalis nuo Baltarusijos iki Krymo. Todėl, pasak generolo, prieš karą šalyje reikėjo paskelbti mobilizaciją arba kitaip sparčiai didinti kariuomenės dydį.
Šaltiniai Generaliniame štabe taip pat teigia, kad šis tyrimas daro tam tikrą spaudimą karinei vadovybei. Prezidento kanceliarija neoficialiai aiškina, kad tai visai ne spaudimas, tiesiog visuomenė nori žinoti atsakymus į klausimą, kas kaltas.
„Mes žinome, kad yra tokia byla, ji susijusi su kariuomene. Turime išsiaiškinti, kodėl nebuvo susprogdinti tiltai, o rusai galėjo taip greitai ateiti ir užimti Chersono sritį“, – aiškina mums šaltinis Prezidento kanceliarijoje.
Ir priduria: „Yra AFU statutas, kariuomenė turėjo veikti pagal šį statutą.
Ne prezidentas turėjo duoti komandą „Susprogdinti tiltus!“, kariškiai turėjo tai padaryti remdamiesi situacija vietoje. Tyrimas turėtų tai ištirti“.
Ukrainos kariuomenė pirmą kartą nepriklausomybės istorijoje susidūrė su tokio masto agresija, ir į šį momentą reikėtų atsižvelgti, sakė Oleksandras Karpiukas, buvęs savanoris, dabar AFU karininkas, jūrų pėstininkas.
„Nebuvo jokių rezervų ir išteklių. Pirmą kartą susidūrėme su REB, raketomis, aviacija.
Pajėgų santykis buvo 1:20. Ar teisingai suprantu, kad pilietinė visuomenė teisia kariuomenę, kuri neatsilaikė prieš aviaciją, raketas ir 20 kartų didesnį priešą?“ – retoriškai klausia jis mūsų pokalbio metu.
Pasak O.Karpiuko, tyrimas yra teisingas žingsnis, kuris leis išsiaiškinti, ar kariuomenė ėmėsi visų veiksmų, kurių turėjo imtis tomis sąlygomis, ir ar turėjo tam pajėgų ir priemonių.
Tačiau pasauliniu mastu, jo nuomone, į situaciją reikėtų pažvelgti kitaip: „Čia kalti visi. Ir tie žmonės, kurie sėdėjo ant sofų, o paskui su lagaminais pabėgo iš šalies ir nepuolė jos ginti, nors tai yra piliečio pareiga. Kyla klausimų valdžios institucijoms, kurios nepasiruošė plataus masto invazijai“.
Pagal visus skaičiavimus, taip pat ir Vakarų ekspertų, Ukraina neturėjo atsilaikyti, atsižvelgiant į visas Rusijos panaudotas jėgas ir priemones.
„Tačiau AFU padarė stebuklą“, – sako O.Karpiukas.
Ir tuo pat metu, kai ieškoma atsakymo į klausimą, kaip kariuomenė ruošėsi gynybai, verta paanalizuoti, kaip karui ruošėsi visa šalis.
Priešingu atveju vaizdas bus neišsamus.
