Nors nėra oficialių įrodymų, kad Rusija, JAV ar Kinija ruošiasi neišvengiamiems branduoliniams bandymams, gauti vaizdai iliustruoja, kaip pastaruoju metu plečiami trys branduolinių bandymų poligonai, rašo CNN.
Vieną iš jų Kinija eksploatuoja Lop Nuro dykumoje kraštutiniame vakariniame Sindziango regione, kitą Rusija – Naujosios Žemės salyne Arkties vandenyne, o trečią JAV – Nevados dykumoje.
Per pastaruosius trejus-penkerius metus darytose palydovinėse nuotraukose matyti nauji tuneliai po kalnais, nauji keliai ir saugyklos, padidėjęs transporto srautas į šias vietas ir iš jų.
„Matome daug užuominų, kad Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos gali atnaujinti branduolinius bandymus“, – palydovines nuotraukas komentavo Middlebury tarptautinių studijų instituto (JAV) Branduolinių ginklų neplatinimo centro docentas Jeffrey'us Lewisas.
Jis priminė, kad nė viena iš šių šalių nėra atlikusi realių branduolinių bandymų nuo tada, kai jie buvo uždrausti 1996 m. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartimi. Pažymima, kad Kinija ir JAV pasirašė šią sutartį, tačiau jos neratifikavo.
Maskva sutartį ratifikavo, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pareiškė, kad įsakys atlikti bandymą, jei JAV to imsis pirmosios, ir pridūrė, kad „niekas neturėtų turėti pavojingų iliuzijų, kad pasaulinis strateginis paritetas gali būti sunaikintas“.
Į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų pulkininkas Cedricas Laytonas, buvęs žvalgybos analitikas, peržiūrėjo šių trijų šalių branduolinių objektų vaizdus ir padarė panašią išvadą.
„Akivaizdu, kad visos trys šalys – Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos – investavo daug laiko, pastangų ir pinigų ne tik modernizuodamos savo branduolinius arsenalus, bet ir ruošdamosi veiklai, kuri būtų reikalinga bandymams“, – pastebėjo jis.
Analitikai teigia, kad branduolinių bandymų poligonų plėtra gali sukelti lenktynes dėl branduolinių ginklų bandymų infrastruktūros modernizavimo tuo metu, kai tarp Vašingtono, iš vienos pusės, ir Maskvos bei Pekino, iš kitos, tvyro didelis nepasitikėjimas, nors realaus ginkluoto konflikto idėja nelaikoma neišvengiama.
J.Lewisas pažymėjo, kad netikėtai prasti Rusijos kariuomenės rezultatai Ukrainoje gali būti vienas iš akstinų Maskvai apsvarstyti galimybę atnaujinti branduolinius bandymus.
Pasak C.Laytono, nors rusai iš tiesų ruošiasi galimiems branduoliniams bandymams, tai nereiškia, kad bandymai bus atlikti.
„Gali būti, kad rusai, ruošdamiesi branduoliniam bandymui, bet jo nevykdydami, bando kelti įtampą. Iš esmės jie tai darytų norėdami „išgąsdinti“ Vakarus“, – sakė pulkininkas.
Kalbant apie Kinijos branduolinių bandymų poligoną, analitikai teigia, kad Pekinas greičiausiai ruošiasi atlikti „nekritinius branduolinius bandymus“.
JAV paskutinį požeminį bandymą atliko 1992 m., tačiau profesorius J.Lewisas teigė, kad JAV jau seniai budi branduolinių bandymų parengtyje ir yra pasirengusios reaguoti, jei kuri nors iš jų varžovių to imtųsi pirmoji.
Nacionalinio saugumo administracija, JAV energetikos departamento padalinys, prižiūrintis JAV bandymų poligoną Nevadoje, teigia, kad jis yra skirtas „nekritiniams“ branduoliniams bandymams atlikti.
Tai seniai taikoma praktika, kuria siekiama užtikrinti dabartinėse atsargose esančių ginklų patikimumą neatliekant visaverčio branduolinio bandymo.
„Pavojus yra tas, kad net jei visi trys (Maskva, Pekinas ir Vašingtonas) planuoja veikti tik antri, vienas iš jų gali įsitikinti, kad reikia žengti pirmąjį žingsnį, vienas iš jų gali nuspręsti, kad kadangi visi kiti tai daro, geriau peršokti kitus ir pradėti veikti“, – perspėj profesorius J.Lewisas.