„Regione prasidėjo vietinio pobūdžio antiteroristinės operacijos“, – tvirtinama Azerbaidžano gynybos ministerijos pranešime ir pridūriama, kad „fronto linijoje ir gilumoje“ pasitelkiami „didelio tikslumo ginklai“.
Ji tvirtino, kad į civilius gyventojus ar civilinius objektus nesitaikoma. Armėnijos gynybos ministerija pareiškė, kad Azerbaidžano teiginiai dėl ugnies neatitinka tikrovės.
Gynybos ministerija Baku taip pat teigė, kad apie savo „operacijas“ informavo Rusiją ir Turkiją. „Rusijos Federacijos taikos palaikymo kontingento ir Turkijos-Rusijos stebėsenos centro vadovybės buvo informuotos apie vykdomą veiklą“, – sakė ministerija.
Naujienų agentūros AFP korespondentas nurodė, kad Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte pasigirdo sprogimai. Taip pat mieste buvo skelbiamos oro pavojaus sirenos.
Didžiąją dalį Kalnų Karabacho kontroliuoja etninių armėnų administracija, kurią Baku jau ilgai spaudžia nusiginkluoti ir pasitraukti. Įtampa regione augo jau kelias savaites.
Anksčiau antradienį Azerbaidžanas paskelbė, kad per minos sprogimą ir kitą incidentą žuvo vienuolika azerbaidžaniečių policininkų bei civilių, ir dėl to apkaltino armėnų sabotažo grupes.
Pirmadienį sunkvežimiai su humanitarine pagalba Kalnų Karabacho regioną, Armėnijos separatistams ir centrinei vyriausybei sutarus naudotis keliais, jungiančiais šį regioną su Armėnija ir Azerbaidžanu, pranešė Baku.
Armėnija kaltina Azerbaidžaną kurstant humanitarinę krizę Kalnų Karabache, nes Baku praėjusiais metais uždarė vienintelį kelią, jungiantį šią kalnuotą teritoriją su Armėnija. Šį kelią, vadinamąjį Lačino koridorių, saugo Rusijos taikdariai.
Azerbaidžanas atmetė kaltinimą ir sako, kad Kalnų Karabachas gali gauti pagalbą per Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją.
Abi kaimynės – Azerbaidžanas ir Armėnija – dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus: pirmą kartą – XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, žlugus Sovietų Sąjungai, ir dar kartą – 2020 m.
Kalnų Karabachas yra smarkiai užminuotas. Per pastaruosius tris dešimtmečius šimtai azerbaidžaniečių buvo sužeisti arba žuvo nuo Armėnijos pajėgų padėtų minų. Tiek Azerbaidžano, tiek Armėnijos kariškiai jas naudojo per kruviną konfliktą dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
Azerbaidžanas pareikalavo „visiškai išvesti“ armėnų pajėgas iš Karabacho
Antradienį Azerbaidžanas, pradėjęs „antiteroristines operacijas“ ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje, pareikalavo „visiškai išvesti“ armėnų pajėgas iš regiono ir pabrėžė, jog tai – sąlyga taikai.
„Vienintelis būdas pasiekti taiką ir stabilumą regione yra besąlygiškas ir visiškas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Azerbaidžano Karabacho regiono ir vadinamojo (armėnų separatistinio) režimo panaikinimas“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime.
Azerbaidžanas taip pat paskelbė atidaręs humanitarinius kelius, kad atsiskyrusio Kalnų Karabacho gyventojai, kurie nėra kovotojai, galėtų pabėgti nuo karo veiksmų. „Siekiant užtikrinti gyventojų evakavimą iš rizikos zonos, Lačino kelyje ir kitomis kryptimis sukurti humanitariniai koridoriai bei priėmimo punktai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Armėnija antradienį paneigė, kad armėnų gyvenamame Kalnų Karabache yra jos kariuomenė. „Armėnijos gynybos ministerija ne kartą sakė ir pareiškia dar kartą, kad Armėnijos Respublika neturi kariuomenės Kalnų Karabache“, – teigė ministerija.
Tuo metu Rusija paragino Azerbaidžaną ir Armėniją „nutraukti kraujo liejimą“ ir tęsti taikos derybas. Rusija pareiškė palaikanti ryšius su Azerbaidžanu dėl jo „antiteroristinių operacijų“ armėnų gyvenamame Kalnų Karabacho regione ir paragino visas šalis laikytis paliaubų susitarimų.
„Žinome, ką reikia daryti, kad padėtis būtų išrišta (...) įgyvendinti viską, dėl ko susitarėme, neprovokuoti (...) stengtis numalšinti padėtį ir dirbti ieškant sprendimo“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji sakė, kad „visi žingsniai siekiant taikaus sprendimo yra išdėstyti (Maskvos tarpininkautose) sutartyse, pasirašytose 2020–2022 metais“.
Protestuotojai Jerevane ragina ministrą pirmininką atsistatydinti dėl Karabacho krizės
Antradienį protestuotojai Armėnijos sostinėje Jerevane reikalavo ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo, praėjus kelioms valandoms, kai jis pasmerkė raginimus surengti „perversmą“, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją armėnų gyvenamame Karabache.
Šimtai protestuotojų susirinko Jerevano Respublikos aikštėje, prie N. Pašinjano biuro, smerkdami jo elgesį Karabacho krizės akivaizdoje. Ten buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad demonstrantai šaukė: „Nikolas išdavikas!“ ir reikalavo, kad premjeras atsistatydintų.
N. Pašinianas, prieš kurį Armėnijoje protestuojama nuo 2020 m., kai Jerevanas pralaimėjo karą su Azerbaidžanu, anksčiau perspėjo dėl raginimų surengti perversmą.
N. Pašiniano biuras buvo apsuptas policijos, kai kurie protestuotojai mėgino prasiveržti.
Opozicija kaltina N. Pašinianą dėl silpnos pozicijos Karabacho atžvilgiu. „Neįmanoma turėti lyderį, kuris praranda mūsų teritorijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas protestuotojas. „Norime parodyti, kad Armėnijos žmonės nepaliks žmonių Artsake“, – sakė jis, pavartojęs armėnišką Karabacho pavadinimą.
Kitas protestuotojas taip pat pareiškė nusivylimą, kaip valdžia reaguoja į priešpriešą su Azerbaidžanu. Jis sakė, kad N. Pašinianas jau trejus metus žada taiką, bet prasidėjo jau trečias karas. „Jei vyriausybė nesugeba apsaugoti 120 tūkst. tautiečių, jie yra išdavikai ir turi atsistatydinti“, – sakė jis, paminėjęs atsiskyrusio regiono gyventojų skaičių.
Keli šimtai žmonių atsiliepė į opozicinių partijų raginimą išeiti į gatves dėl N. Pašiniano vykdomos Karabacho politikos.
Azerbaidžanas paragino armėnų separatistus sudėti ginklus
Antradienį Azerbaidžanas paragino atsiskyrusio Karabacho regiono armėnus separatistus sudėti ginklus ir pasiūlė derybas su Armėnijos atstovais Jevlacho mieste, jei jie pasiduos.
„Kad būtų sustabdytos antiteroristinės priemonės, nelegalios Armėnijos ginkluotosios pajėgos turi iškelti baltą vėliavą, sudėti visus ginklus, o neteisėtas režimas turi pats save paleisti. Kitaip antiteroristinės priemonės bus tęsiamos iki galo“, – paskelbė Azerbaidžano prezidentūra.
Savo ruožtu Armėnijos remiami separatistai paragino Azerbaidžaną pradėti derybas ir nutraukti karo veiksmus. Karabachas „ragina Azerbaidžaną nedelsiant nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo“, paskelbė atsiskyrusio regiono užsienio reikalų ministerija.
Skelbia apie pirmąsias aukas
Kalnų Karabacho separatistai antradienį pranešė, kad Azerbaidžanui pradėjus „antiteroristinę“ operaciją atsiskyrusiame regione, kurį kontroliuoja Armėnijos remiamos pajėgos, žuvo daugiau nei dvi dešimtys žmonių, įskaitant du civilius.
„Yra 25 aukos (...) tarp jų du civiliai“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė separatistinio regiono teisių ombudsmenas Geghamas Stepanianas, remdamasis lavoninės pateiktais duomenimis.
Savo ruožtu Azerbaidžanas pranešė, kad antradienį Šušos mieste nuo šrapnelio žuvo statybininkas, tai – pirmoji civilio žūtis, apie kurią pranešė karinę operaciją Karabache pradėjęs Azerbaidžanas.
Baku Generalinė prokuratūra pranešė, kad statybų inžinierius „mirė nuo skeveldrų žaizdų per (separatistų) armėnų ginkluotųjų pajėgų, naudojusių stambaus kalibro ginklus, įskaitant minosvaidžius, puolimą Šušoje“.
Azerbaidžanas taip pat pareiškė, kad jo ginkluotosios pajėgos užėmė dešimtis karinių pozicijų, kurias laikė Armėnijos remiamos pajėgos.
„Daugiau nei 60 armėnų (separatistų) ginkluotųjų pajėgų dalinių kovines pozicijas dabar kontroliuoja mūsų ginkluotosios pajėgos“, – per spaudos konferenciją sakė Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Anaras Eivazovas.
ES: Azerbaidžanas privalo „nedelsdamas“ sustabdyti operaciją Karabache
Antradienį Europos Sąjunga (ES) paragino Azerbaidžaną nutraukti karinę operaciją ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
„Šiandien iš buvusios Kalnų Karabacho srities sklinda niokojančios naujienos“, – socialiniame tinkle parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis. „Azerbaidžano kariniai veiksmai turi būti nedelsiant sustabdyti, kad būtų galima užmegzti nuoširdų Baku ir Karabacho armėnų dialogą“, – parašė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas „smerkia karinį eskalavimą“ ir „apgailestauja dėl gyvybių praradimo“.
„Šis karinis eskalavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis priversti vietos gyventojus išvykti, – sakė J. Borrellis. – Smurtas turi būti sustabdytas, kad būtų sudaryta palanki aplinka taikos ir normalizavimo deryboms“.
ES tarpininkavo Azerbaidžano ir Armėnijos deryboms, kuriomis buvo siekiama garantuoti ilgalaikę taiką tarp buvusių sovietinių priešių. Tačiau antradienį Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristines operacijas“ separatistiniame Kalnų Karabacho anklave, praėjus beveik trejiems metams po trumpo, bet žiauraus karo su Armėnija dėl šio kalnuoto regiono.
Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną vykdant „didelio masto agresiją“ prieš armėnų gyvenamą regioną ir tvirtino, kad Baku imasi „etninio valymo“. „Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pradėjo dar vieną didelio masto agresijos (veiksmą) prieš Kalnų Karabacho žmones, siekdamas užbaigti savo etninio valymo politiką“, – pareiškė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.
Armėnai separatistai Kalnų Karabache antradienį teigė, kad Azerbaidžano pajėgos mėgina veržtis į ginčijamą regioną, tačiau jų pajėgos „priešinasi“. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos mėgina žengti į Artsacho gilumą, – sakoma jų pranešime naudojant armėnišką Karabacho pavadinimą. – Gynybos pajėgos ir toliau priešinasi Azerbaidžano puolimui visoje sąlyčio linijoje“.
Armėnija paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir Rusiją imtis veiksmų, kad būtų nutraukta Azerbaidžano pradėta karinė operacija. Antradienį Armėnijos žiniasklaidos išplatintame Jerevano Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad reikalingi „aiškūs ir nedviprasmiški žingsniai Azerbaidžano agresijai nutraukti“.
Baku kariškiai tokį žingsnį teisina tuo, kad Armėnija pažeidė galiojančias paliaubas. Armėnija šiuos kaltinimus atmeta kaip išgalvotą pretekstą.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas dėl eskalacijos sušaukė nepaprastąjį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Jis pareiškė, kad Armėnijos kariuomenė nedalyvauja kovose, o padėtis pasienyje „stabili“.
„Azerbaidžanas pradėjo sausumos operaciją, skirtą Karabacho armėnų etniniam valymui“, – per televiziją sakė N. Pašinianas. „Pareiškiu, kad Armėnija nedalyvauja ginkluotuose veiksmuose ir neturi kariuomenės Karabache“, – sakė jis ir pridūrė: „Šiuo metu padėtis stabili palei visą Armėnijos sieną (su Azerbaidžanu)“.
