Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, o dvišaliai santykiai pašlijo nuo 2016 metų, kai į valdžią atėjo Taivano nepriklausomybės siekianti prezidentė Tsai Ing-wen. Nuo tada Pekinas vis labiau didina karinį ir politinį spaudimą salai.
Taipėjus jau anksčiau pranešė, kad kai kurie iš tų lėktuvų ir karo laivų vyksta į nepatikslintą Ramiojo vandenyno vakarinės dalies rajoną „vykdyti bendrų mokymų jūroje ir ore“ su Kinijos lėktuvnešiu „Shandong“.
Šis, vienas iš dviejų Kinijos laivyno naudojamų lėktuvnešių, buvo pastebėtas pirmadienį maždaug už 60 jūrmylių (110 km) į pietryčius nuo Taivano plaukiantis į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį, pranešė Taipėjaus valdžios institucijos.
Japonijos gynybos ministerija taip pat trečiadienį pranešė, kad jos karinis jūrų laivynas matė šešis laivus, įskaitant fregatas, minininkus, vieną greitaeigį kovinės paramos laivą ir lėktuvnešį „Shandong“, plaukiančius vandenyse maždaug už 650 kilometrų į pietus nuo Mijakodžimos salos, esančios į rytus nuo Taivano.
Ji taip pat patvirtino, kad iš „Shandong“ kilo ir leidosi naikintuvai bei sraigtasparniai.
„Pilkoji zona“
Šią savaitę Taipėjus perspėjo, kad Kinija aktyvina „pilkosios zonos“ veiklą aplink salą, kaltindamas Pekiną, kad šis vengia atviro konflikto, tačiau siekia didinti įtampą regione ir daryti spaudimą teritorijai.
Kai kurie ekspertai teigia, kad Kinijos kariuomenei „pavesta plėtoti pajėgumus, skirtus Taivanui užimti“.
„Šių karinių pratybų tikslas – plėtoti ir treniruoti tuos pajėgumus, – sakė Vašingtono Vokietijos Maršalo fondo Kinijos ekspertė Bonnie Glaser. – Turėtume tikėtis, kad ši tendencija tęsis ir toliau, o Taivanui bus daromas vis didesnis spaudimas“.
Kinija oficialiai nekomentavo jokių Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje vykstančių pratybų.
Tačiau jos Rytinio karo lauko vadovybė, kuri organizuoja pratybas aplink Taivaną, trečiadienį pareiškė, kad „neseniai“ „tūkstančių kilometrų atstumu“ „aviacijos padalinys“ vykdė mokymus. Taivanas pareiškime nebuvo paminėtas.