Ukrainos gynybos žvalgybos agentūros (GUR) vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis šeštadienį Kijeve vykusiame Jaltos Europos strategijos aukščiausiojo lygio susitikime patikino, kad Krymas yra raktas į Rusijos galios sunaikinimą regione.
Rusija, pasak V. Skibickio, šiuo metu Ukrainos teritorijoje turi 423 000 karių.
Krymo pusiasalis užima ypatingą vietą tarp 20 proc. vis dar Rusijos karių okupuotos Ukrainos teritorijos, neabejojo ukrainietis.
Nuo 2014 m., kai Kremliaus „žalieji žmogeliukai“ aneksavo pusiasalį, „Rusija pusiasalį pavertė galinga karine baze ir atkūrė visus buvusios Sovietų Sąjungos karinius objektus“, – aiškino žvalgybos pareigūnas.
„Jie daro viską, kad išlaikytų okupuotas teritorijas: Chersono sritis, Zaporožės sritis, taip pat ir Krymą, – pasakojo V. Skibickis, atkreipdamas dėmesį į geografinį Krymo dominavimą Juodojoje jūroje ir vėlesnę naudą Maskvos galios projekcijai. – Krymas padeda jiems visiškai kontroliuoti Juodosios jūros regioną ir projektuoti jėgą į Viduržemio jūrą.“
„Jų buvimą Sirijoje ir Afrikos šalyse remia jų buvimas Juodojoje jūroje, jų objektai, kurie leidžia jiems suteikti viską, ką jie turi užsienyje“, – nurodė jis.
Ukrainos kontrpuolimo operacija skirta veržtis į pietus nuo Zaporožės link Azovo jūros pakrantės. Sėkmės atveju būtų nutrauktas sausumos koridorius, jungiantis Krymą su Vakarų Rusija.
Sausumos koridorius yra vienas didžiausių Maskvos pasiekimų per 18 mėnesių trukusį karą. Jo praradimas būtų rimtas politinis smūgis V. Putinui ir keltų grėsmę jo pajėgoms Kryme ir likusioje Pietų Ukrainos dalyje. Ši problema bus ypač aštri, jei Ukraina sunaikins Kerčės sąsiaurio tiltą, kuris jau kelis kartus buvo sėkmingai atakuotas.
„Šiuo metu Rusijos Federacija aktyviai naudojasi Krymo pusiasaliu, kad aprūpintų savo dalinius Chersono ir Zaporožės srityse, – kalbėjo V. Skibickis. – Būtent per Krymą eina visos jų tiekimo, amunicijos ir personalo linijos. Kryme jie neseniai suformavo naujai sukurtą 18-ąją [Kombinuotąją ginkluotųjų pajėgų] armiją, kuri dabar aktyviai naudojama Zaporožės ašyje, kad sužlugdytų mūsų kontrpuolimą.“
Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo smarkiai nualintos. Net Juodosios jūros laivynas tapo Ukrainos pajėgų auka, nors Kijevas neturi reikšmingo įprastinio laivyno. Rusijos karo laivai iš Juodosios jūros vandenų reguliariai leidžia sparnuotąsias raketas į Ukrainos miestus, stengdamiesi likti už prieštankinių raketų baterijų veikimo zonos.
Viena tokių pernai nuskandino Juodosios jūros laivyno flagmano „Moskva“ kreiserį.
„Juodosios jūros laivyno keliama grėsmė mums pirmiausia susijusi su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, – neabejojo V. Skibickis. – Pastarąjį mėnesį jie aktyviai naudojosi Krymu, kad smogtų mūsų uosto objektams... Jie taip pat smogė infrastruktūros objektams, kurie turėtų užtikrinti maisto saugumą beveik visam pasauliui.“
„Galime prognozuoti, kad Rusija ir toliau telks karinį personalą ir stiprins savo kariuomenę Kryme bei darys viską, kad kontroliuotų Juodosios jūros regioną“, – pridūrė vyras.
Kijevas aiškiai pareiškė ketinantis išvaduoti Krymą ir visas kitas okupuotas teritorijas.
„Tai prasidėjo nuo Krymo, tai ir baigsis Krymu“, – pernai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau ypatinga Krymo vieta V. Putino neoimperiniame projekte sukėlė susirūpinimą, kad grėsmė Rusijos valdymui ten paskatins branduolinę eskalaciją, rašo „Newsweek“. Rusijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad ji gali griebtis masinio naikinimo ginklų, kai „kyla pavojus pačiam valstybės egzistavimui“.
Šių metų pradžioje buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas – nebepriklausantis artimiausiam Kremliaus ratui, bet pastaruoju metu vienas iš aršiausių jo šalininkų – pagrasino „panaudoti visas apsaugos priemones, įskaitant tas, kurios numatytos pagrindinėje branduolinio atgrasymo doktrinoje“, jei Krymui iškils grėsmė.
