Naujoji karinė supervalstybė: ar Lenkijai pavyks sukurti stipriausią kariuomenę Europoje?

Šalies valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderiai neseniai paskelbė, kad per artimiausius dvejus metus šalis turės stipriausią kariuomenę Europoje, nes bus iš esmės modernizuota turima įranga ir masiškai sustiprinta kariuomenė.

Kariuomenė yra viena svarbiausių diskusijų temų Lenkijoje nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusiais metais, nes šalis ruošiasi rizikai, kad konfliktas prie jos sienos gali persimesti į jos teritoriją.

„Lenkijos kariuomenė turi būti tokia galinga, kad jai niekada nereikėtų kariauti vien dėl savo jėgos, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusių metų lapkritį, šaliai švenčiant nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines.

Jis pažadėjo, kad šalis turės „galingiausias sausumos pajėgas Europoje“.

„Mes norime taikos, o jei to norime, turime ruoštis karui – dėl to stipriname Lenkijos kariuomenę, priešingai nei tie, kurie valdė iki 2015 m.“, – yra sakęs Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Tačiau ar ši didelio masto apginklavimo programa yra objektyviai realus tikslas, ar tik brangus pažadas, skirtas padidinti paramą valdančiajai partijai prieš vėliau šiais metais vyksiančius šalies rinkimus?

Remiantis „Global Firepower“ 2023 m. karinio pajėgumo reitingu, stipriausias kariuomenės Europoje – po Rusijos – šiuo metu turi Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija. Jungtinės Karalystės pozicijas daugiausia lemia jos gyvoji jėga ir oro pajėgos, o Prancūzija remiasi stipriu sraigtasparnių parku ir galingais karo laivais – eskadriniais minininkais. Italija 2023 m. sausio mėn. turėjo 404 sraigtasparnius ir du lėktuvnešius. Tuo tarpu Lenkija reitinge užėmė penktąją vietą.

Lenkija jau pradėjo įgyvendinti planą, pagal kurį ji įgis stipriausią Europoje kariuomenę.

„Lenkija išgyvena pereinamąjį laikotarpį, ji pateikė užsakymus šimtams amerikietiškų, vokiškų ir Pietų Korėjos transporto priemonių ir padidino savo išlaidas gynybai iki daugiau nei 3 proc. BVP“, – portalui „Euronews“ sakė buvęs karininkas, tarnavęs Balkanuose, Irake ir Afganistane Frankas Ledwidge'as.

Praėjusiais metais Lenkijos – šalies, kuri nuo 1999 m. yra visateisė NATO narė – prezidentas pasirašė įstatymą, pagal kurį vyriausybė nuo 2023 m. gynybai gali skirti 3 proc. savo BVP – visu procentiniu punktu daugiau, nei tikimasi iš Aljanso narių.

Palyginimui, Vokietija neseniai pažadėjo padidinti savo išlaidas gynybai, kad jos pasiektų bent 2 proc. ribą, kurią NATO nustatė savo narėms. Remiantis naujausiais Eurostato pateiktais duomenimis, 2021 m. daugiausia savo BVP gynybai Europos Sąjungoje išleido Graikija (2,8 proc.), Latvija (2,3 proc.), Estija (2 proc.), Rumunija (1,9 proc.), Prancūzija, Kipras ir Lietuva (po 1,8 proc.).

Naujai NATO nare tapusi Suomija, turinti vieną stipriausių kariuomenių Europoje, 2024 m. gynybai planuoja išleisti 6 mlrd. eurų, arba 2,3 proc. savo BVP, o tai iš tikrųjų yra 116 mln. eurų mažiau, nei ji tikėjosi išleisti šiemet.

Jei Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kaczynskis pasieks savo, karinės išlaidos Lenkijoje per ateinantį dešimtmetį galėtų būti padidintos iki 5 proc. šalies BVP, kaip jis yra siūlęs.

Lenkija taip pat paskelbė apie didelį modernios įrangos pirkimą ir masinę karių verbavimo operaciją, kuri tikriausiai bus vykdoma artimiausiais metais.

Per ateinantį dešimtmetį šalis nori įdarbinti apie 150 tūkst. karių, todėl iki 2035 m. jos kariuomenė padidės nuo dabartinių 128 tūkst. aktyviojo personalo ir 36 tūkst. teritorinės gynybos karių iki 300 tūkst. karių. Su naujais kariais šalis sukurs šešias šarvuočių divizijas – tuo tarpu Prancūzija ir Vokietija turi tik dvi, o Jungtinė Karalystė – vieną.

Ji taip pat įsigijo daugiau kaip tūkstantį naujų tankų ir 600 artilerijos pabūklų, daugiausia iš Pietų Korėjos ir JAV. Dėl to šalies ugnies galia bus didesnė nei Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos kartu sudėjus.

Liepos mėn. pagal 4,5 mlrd. eurų vertės užsakymą Lenkija gavo 33 naujus tankus „M1 Abrams“, kurių užsakyta 250. Šalis taip pat laukia didžiosios dalies iš beveik 1 000 pagrindinių kovos tankų K2 „Black Panther“, kuriuos įsigijo iš Pietų Korėjos ir iš kurių gavo pirmuosius 10. Iki 2025 m. Lenkijai bus pristatyta apie 180 K2 už 3,16 mlrd. eurų, o iki 820 tankų bus gaminama Lenkijoje pagal Pietų Korėjos gautą licenciją ateinantiems 10 metų.

Kalbant apie artileriją, Lenkija išleido 9,2 mlrd. eurų 468 raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, tokiems pat, kurie pernai padėjo Ukrainos pajėgoms sėkmingai kovoti su rusais, įsigyti.

Įvykdžius šiuos užsakymus, „nėra abejonių“, kad Lenkija gali tapti stipriausia Europos kariuomene, tvirtino F.Ledwidge'as.

„Ar tai rinkiminis pažadas? Galbūt, bet jei jie neįvykdys šių užsakymų, jiems į veidus lėks labai daug kiaušinių, be to, įtariu, kad kils didelių sutartinių problemų“, – sakė jis.

Tačiau ekspertai ir stebėtojai vis dar nerimauja, ypač dėl šios karinės plėtros išlaidų.

F.Ledwidge'o teigimu, naujų karių rengimo ir verbavimo proceso plėtra bus iššūkis, kuris šaliai taps logistine ir finansine našta. „Tačiau turėtume nepamiršti, kad Lenkija, kitaip nei tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, tampa turtingesnė, todėl ji tikriausiai gali sau leisti šias išlaidas“, – pridūrė jis.

Klausimą dėl gigantiškų šios šalies kariuomenės plėtros išlaidų iškėlė ir Lenkijos karinis ekspertas Robertas Czulda, Kazimiero Pulaskio fondo rezidentas, kuris neseniai paskelbtame straipsnyje teigė, kad šalis, bandydama užsitikrinti ilgalaikį finansavimą, susidurs su „ginklų arba sviesto“ dilema.

Makroekonomikoje „ginklų arba sviesto modelis“ parodo ryšį tarp šalies investicijų į gynybos ir civilines prekes.

„Atrodo labai tikėtina, kad tokį didelį planuojamų užsakymų mastą daugiausia lemia politinis populizmas, kuriuo siekiama pelnyti populiarumą čia ir dabar, o ne tikras, išsamus ir gerai apgalvotas planas, kaip harmoningai sustiprinti ginkluotąsias pajėgas“, – rašė R.Czulda.

„Lenkija turėtų užtikrinti, kad šios pirkimų programos būtų tvarios ir įperkamos ilguoju laikotarpiu. Šalis turėtų vengti pernelyg didelio išlaidavimo rizikos, kuri dabar atrodo labai didelė“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu judėjimo „Krytyka Polityczna“ įkūrėjas ir Vokietijos užsienio santykių tarybos vyresnysis mokslinis bendradarbis Slawomiras Sierakowskis įspėjo, kad Lenkijos vyriausybės sudaryti įspūdingi ginkluotės sandoriai „buvo sudaryti be valstybinių konkursų, iš silpnos derybinės pozicijos ir be rangovų kompensacinių įsipareigojimų“.

Būdama stipriausia kariuomenė Europoje, Lenkija „bus daugiau nei pajėgi apginti save ir Baltijos šalis su tuo, ką gaus, su sąlyga, kad investicijos bus įgyvendintos“, – sakė F.Ledwidge'as.

„Paskatos tai įgyvendinti yra ir politinės, ir strateginės. Lenkija turi turėti labai stiprią kariuomenę, nes ji tapo NATO atrama“, – pridūrė jis.

Tikėtina, kad dėl to šalis užimtų naują poziciją Europoje ir NATO.

„Labai tikėtina, kad tada Lenkija taps pagrindine arba antraeile kontinentinės Europos galybe po Prancūzijos, – pastebėjo F.Ledwidge'as. – O tai reikš, kad Jungtinė Karalystė laikui bėgant neteks antrojo NATO vado vaidmens. Tai būtų didelis smūgis šaliai, tačiau jis yra pelnytas.“

Karybos ekspertas mano, jog naujoji Lenkijos padėtis NATO ir Europoje privers tokias šalis, kaip Jungtinė Karalystė ar Prancūzija, „paklausti, ar apskritai verta turėti savo sausumos pajėgas kaip prioritetą, ar joms verčiau grįžti prie savo natūralios specializacijos, kuri Jungtinei Karalystei yra būti jūrų galybe – tai, ką mes prarandame, nes stengiamės daryti viską iš karto“.