Leidinys cituoja šaltinius iš Rusijos elito, kurie esą nusivylė „silpnu“ V. Putino atsaku į birželio mėnesį įvykusį Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ grupės maištą, ir dabar siūlo pašalinti S. Šoigu ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, kad būtų pasiektas greitesnis mobilizacijos kelias.
„Pasak penkių su situacija susipažinusių asmenų, saugumo griežtosios linijos šalininkai nori pakeisti S. Šoigu, pereinant prie agresyvesnio karo, įskaitant visišką mobilizaciją ir karo padėtį“, – rašoma pranešime.
Tačiau, pasak naujienų portalo, šiuo metu „nėra jokių požymių“, kad Kremlius ketina atleisti S. Šoigu ir V. Gerasimovą iš pareigų. Vietoj to politinė vadovybė susidoroja su tais, kurie aktyviai kritikuoja karo Ukrainoje vadus.
Žiniasklaida mini suimtų teroristo Igorio Girkino ir generolo pulkininko Sergejaus Surovikino atvejus. Pirmasis šiuo metu yra už grotų, apkaltinus jį ekstremizmu, o antrasis buvo apklaustas ir dingo iš viešumos.
Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, būtent V. Gerasimovas vadovavo okupacinei kariuomenei. Tačiau dėl nesėkmių fronte jis buvo nušalintas nuo pareigų, paliekant jį Generalinio štabo viršininku. 2022 m. spalio mėn. okupacinės kariuomenės vadovu tapo armijos generolas Sergejus Surovikinas, Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas.
Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo Kirilo Budanovo, iki 2022 m. pabaigos V. Gerasimovas galėjo atleisti S. Surovikiną iš okupacinės kariuomenės vado pareigų dėl daugybės skundų. 2023 m. sausį Generalinio štabo viršininkas vėl buvo paskirtas okupacinės kariuomenės vadu Ukrainoje. Tačiau dėl nuolatinių agresoriaus šalies kariuomenės nesėkmių V. Gerasimovas vėl pateko į Rusijos diktatoriaus nemalonę.
Sukilus „Wagner“, Jevgenijus Prigožinas pareikalavo nušalinti S. Šoigu ir V. Gerasimovą. Vis dėlto V. Gerasimovas išsaugojo Generalinio štabo viršininko postą.
