„Po daugiau nei dviejų mėnesių kovų kontrpuolimas rodo sustojimo ženklus. Kijevo pažanga tebėra apribota keliais kaimais, Rusijos pajėgos veržiasi į šiaurę (Kupiansko kryptimi – UNIAN), o planas apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis JAV pagamintais naikintuvais F-16 atidedamas. Ukrainos nesugebėjimas pademonstruoti ryžtingos sėkmės mūšio lauke kelia nuogąstavimus, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje“, – rašoma straipsnyje.
Leidinyje pažymima, kad viešai paskelbtoje slaptoje JAV žvalgybos ataskaitoje prognozuojama, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybės išlaisvinti Melitopolį iki metų pabaigos yra menkos.
Pasak analitikų, jei Ukrainos kariuomenė nebus sustiprinta pažangesne ginkluote arba jei nebus pilnai pasitelktos tos pajėgos, kurios vis dar yra rezerve, mažai tikėtina, kad Ukrainai pavyks pasiekti proveržį kontrpuolime.
„Čia kyla klausimas, kuri iš dviejų pusių bus greičiau išsekinta. Neturėtume tikėtis, kad per naktį pavyks pasiekti kokių nors svarbių karinių tikslų“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto ir Naujojo Amerikos saugumo centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Franzas-Stephanas Gadi, liepos mėnesį lankęsis Ukrainoje.
Jis pabrėžė, kad dabartiniame karo etape abi pusės yra susitelkusios ne tiek į teritorinių laimėjimų įgijimą, kiek į bandymą išsekinti priešo išteklius.
Paklausti apie kontrpuolimo pažangą, Vakarų ir Ukrainos pareigūnai ragino būti kantriais, apibūdindami mūšį kaip lėtesnį, nei tikėtasi, bet primygtinai tvirtindami, kad jis nuolat duoda naudos.
Laikraštis „The Washington Post“ pažymėjo, kad Ukraina turi nedaug laiko puolamosioms operacijoms. Praėjusiais metais Ukrainos pajėgos, išlaisvinusios Chersono miestą, padarė nedidelę pažangą, kadangi susiklostė nepalankios oro sąlygos.
Kaip tikina Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas, gynybos pajėgoms darant lėtą pažangą, Ukrainos vadai griebiasi bepiločių lėktuvų smūgių. Tačiau analitikai įspėja, kad šios atakos, nors ir gali nukreipti dėmesį nuo lėto Ukrainos sausumos kontrpuolimo, vargu ar pakreips karo svarstykles Kijevo naudai.
„Ukrainiečiai paprasčiausiai neturi galimybių sukurti pakankamai dronų ir smogti giliai į Rusijos teritoriją prieš pakankamą skaičių taikinių, norėdami pakirsti Rusijos norą kovoti“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas ir JAV užsienio politikos tyrimų instituto bendradarbis Bobas Hamiltonas.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina taip pat smogė tolimojo nuotolio šaudmenimis Rusijos logistikos infrastruktūrai, esančiai toli nuo fronto linijos. Tačiau, kaip pažymi Franzas-Stefanas Gadi, kol kas tokių smūgių poveikis neturėjo įtakos fronto linijos formavimui.
„Mes žinome, kad Rusijos pozicijos pablogėjo, tačiau jos nepablogėjo tiek, kad galėtume tikėtis neišvengiamo žlugimo“, – sakė jis ir pabrėžė, kad smūgių priešininko užnugario zonoms kampaniją galima vadinti sėkminga tik tada, kai priešo pajėgos nebegali naudotis rezervais ir atsargomis.
Tačiau, užuot žlugusios, Rusijos pajėgos įnirtingai priešinasi pietuose ir netgi žengia į priekį rytuose. Laikraštis „The Washington Post“ pažymėjo, kad nuo kaimyninių Staromajorskės ir Urožainės kaimų išlaisvinimo praėjo trys savaitės, o ši pažanga ukrainiečiams kainavo „didelių nuostolių“.
Leidinys aiškino, jog Ukraina nesugebėjo pakankamai padaryti didelės žalos okupantams smūgiais Rusijos teritorijoje dėl to, kad Vakarai apribojo suteiktų ginklų naudojimą. Todėl Ukraina gali atakuoti Rusijos teritoriją tik savo gamybos mažos galios ir ne itin kokybiškais dronais.
J.Bideno administracijai „labai sėkmingai“ pavyko suvaldyti tiesioginio konflikto su Rusija riziką palaipsniui aprūpinant Kijevą geresnėmis ginklų sistemomis ir ilgesnio nuotolio amunicija, patikino oro pajėgų operacijas tyrinėjanti mokslininkė Kelly Grieco.
„Nuo pat šio karo pradžios Ukrainos sąjungininkai baiminosi, kad viskas gali baigtis nenumatyta eskalacija“, – sakė ji.
Kijevas kelis mėnesius prašė JAV ilgesnio nuotolio ATACMS raketų, tačiau J.Bideno administracija atsisakė jas suteikti, motyvuodama ribotomis atsargomis ir baime, kad gali paaštrėti konfrontacija su Rusija.
J.Bideno administracijos pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad Jungtinės Valstijos neskatina ir nesuteikia leidimo smūgiams Rusijos teritorijoje.
Tuo pat metu Baltieji rūmai nerimauja net dėl to, kad eskalaciją gali sukelti Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiai Rusijos teritorijoje.
Parengta pagal „Unian“ inf.
