Praėjus trims metams po prievarta užgniaužtų protestų, A.Kšetuskis, prisijungęs prie Ukrainos kariuomenės, dabar kovoja prieš Rusijos kariškius Ukrainoje.
„Praradome visas protestams reikalingas struktūras, visas opozicijos organizacijas Baltarusijoje. Dešimtys tūkstančių žmonių paliko Baltarusiją, jie buvo priversti tai padaryti. Kalėjimuose sulaikyta tūkstantis politinių kalinių. Tai yra pralaimėjimas“, – dienraščiui „The Moscow Times“ sakė A.Kšetuskis.
Kaip ir daugelis kitų tautiečių, kurie nuo taikių protestų Baltarusijoje perėjo į prisijungimą prie Ukrainos kariuomenės, A.Kšetuskis tikisi, kad įveikus Rusiją pagreitės A.Lukašenkos režimo žlugimas, o Baltarusija taps demokratine valstybe.
„Ukrainos pergalė yra pirmas žingsnis, tai prielaida, reikalinga norint pokyčių Baltarusijoje“, – teigė A.Kšetuskis.
Kai Rusijos pajėgos 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, A.Kšetuskis, nepaisant to, kad neturėjo karinės patirties, prisijungė prie Ukrainos „Azov“ bataliono, vėliau perėjo į Konstantino Kalinausko pulką, sudarytą iš baltarusių svanorių karių.
Vienoje iš savo fotografijų vaikinas matomas stovintis apkasuose, su šypsena veide, rankoje laikydamas Švedijos gamybos prieštankinį ginklą.
2022 metų viduryje vaikinas apleido mūšio lauką ir įkūrė „Baltarusijos Veteranų Asociaciją“. Ši organizacija remia visus baltarusius, kurie, kaip ir jis pats, protestavo Baltarusijoje, o vėliau kovojo Ukrainoje.
Nors Baltarusija tiesiogiai ir nedalyvauja kare Ukrainoje, ji atliko kritinį vaidmenį, mat tapo platforma, kuria juda Rusijos kareiviai ir puola Ukrainą iš šiaurės pusės. Sužeisti rusų kariškiai gydomi Baltarusijos ligoninėse, iš Baltarusijos teritorijos ne kartą leistos ir raketos.
Per pastaruosius mėnesius, kaip pranešama, Rusija į Baltarusiją pervežė branduolinių ginklų, o rusų samdiniai „Wagner“ persikėlė prie Minsko, po nepavykusio maišto sekdami savo vadą Jevgenijų Prigožiną.
Baltarusijos gyventojai aktyviai priešinosi Rusijos karui Ukrainoje ir tolimesniam Baltarusijos ir Rusijos suartėjimui.
Pasak buvusio diplomato Pavelo Slunkino vos 3 proc. baltarusių remia tiesioginį Baltarusijos įsitraukimą į karą. Vyras buvo Baltarusijos diplomatas, iki kol 2020 m. nutraukė ryšius su A.Lukašenkos režimu.
P.Slunkinas tikina, kad Rusijos branduolinių ginklų buvimui Baltarusijoje prieštarauja nuo 75 iki 85 proc. baltarusių.
Kai kurie baltarusiai nusprendė priešintis Rusijos invazijai prisijungdami prie Ukrainos pajėgų. Sunku nurodyti tikslius duomenis, bet pasak A.Kšetuskio, fronte galima suskaičiuoti iki 400 baltarusių.
Konstantino Kalinausko pulko nariai kalbasi tarpusavyje baltarusiškai, taip parodydami, kad nori atsiimti Baltarusiją, jos istoriją ir kultūrą, atimtą dėl vykusios sovietizacijos ir rusifikacijos procesų.
Vien per pastarąją savaitę, žuvo keturi kariai iš šio dalinio. Atstovai teigė, kad šie kariai krito už Ukrainosi ir Baltarusijos laisvę. Pridėta, kad mirusių vardai bus minimi Baltarusijoje, jų vardais bus pavadintos gatvės, jie bus įrašyti į istorijos metraščius, o baltarusiai juos minės dainose.
Baltarusijoje protestai prasidėjo 2020 m. gegužę, kai nuo 1994 m. valdžioje esantis A.Lukašenka paskelbė sieksiantis šeštos prezidento kadencijos.
Protestai įgavo vis didesnį pagreitį, kulminacija pasiekta kelios savaitės po rinkimų, kuriuos A.Lukašenka „laimėjo“ neva surinkęs 81 proc. balsų.
Dešimtys tūkstančių baltarusių išėjo į gatves, reikalaudami prezidento atsistatydinimo, tačiau į tokius prašymus atsakyta gniuždančia jėga.
Susirodojimas, kuris dar tebevyksta, leido A.Lukašenkai likti valdžioje, o tūkstančiai disidentų turėjo palikti šalį. Beveik 1500 politinių kalinių papildė kalėjimus, tarp jų ir protestų lyderė Marija Kolesnikova.
Vasilijus Grebenšikovas, IT darbuotojas iš Minsko, buvo tarp tūkstančių suimtųjų dėl dalyvavimo protestuose. Jis pabėgo į Ukrainą kai tik buvo paleistas iš sulaikymo nuovados. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, vyras gyveno Lvovo mieste.
Kaip ir A.Kšetuskis, V.Grebenšikovas pasirinko jungtis prie Ukrainos kariuomenės. Jis jau turėjo daug patirties: 7 metus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Vyrui su rusų įsibrovėliais teko kovoti Bučos, Irpinės, Mykolajivo regionuose.
V.Grebenšikovas teigė, kad prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prisijungė, nes nori grįžti į Baltarusiją, tačiau prieš tai siekia sumokėti „skolą“ valstybei, kuri jam suteikė prieglobstį.
P.Slunkinas tikina, kad taikių protestuotojų transformaciją į kariškius galima suprasti.
„Per taikius protestus, per rinkimus jie bandė apginti savo teisę būti Europos dalimi, turėti demokratinę ateitį. Jie balsavo prieš A.Lukašenką, o kaip atsaką gavo žiaurius sumušimus, žudynes. Žmonės suprato, kad nepaisant jų pastangų, norų, iš jų tėra šaipomasi, jie vadinami nusikaltėliais ir priešais. Kokia gali būti reakcija? Jie priešinasi“, – kalbėjo P.Slunkinas.
2020 metų rugpjūčio 23 dieną šimtai tūkstančių protestuotojų apsupo A.Lukašenkos rūmus Minske, mojuodami baltomis ir raudonomis vėliavomis. Mašinose visu garsumu buvo girdėti vėlyvos sovietų eros roko daina „Peremen“ (liet. „permainos“), kurią grojo grupė „Kino“.
Saugumo tarnybų ištikimybei buvo mestas iššūkis. A.Lukašenka pademonstravo savo ryžtą pasirodęs vaizdo įraše, kuriame buvo matomas su kūno apsaugomis, rankose laikydamas kalašnikovą.
Pasirodė ginkluotos saugumo tarnybos, kurios šaudė guminėmis kulkomis, mėtė garsines granatas, daužė protestuotojus guminėmis lazdomis, tuo tarpu minios žmonių rankose laikė gėles, balionus ir kaspinus.
A.Kšetuskis ir V.Grebenšikovas išreiškė nusivylimą 2020 m. vykusiais protestais, daugiausia dėl to, kad susidūrę su brutalia jėga protestuotojai išliko taikūs.
Į protestų fenomeną besigilinantys mokslininkai tikino, kad jokia vyriausybė neišlieka galioje, kai mobilizuojasi bent 3,5 procentai populiacijos. Baltarusijoje 14 procentų piliečių teigė, kad dalyvavo protestuose, tai sudaro nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių (3,15 – 5,2 proc. valstybės gyventojų), kurie paeiliui dalyvavo 2020 m. rugpjūčio savaigtaliais vykusiuose protestuose.
V.Grebenšikovas sakė, kad jau tuomet gailėjosi, jog protestuotojai atsisakė smurto. Vyras tvirtina, esą tai galėjo padėti nuversti A.Lukašenką.
„Idėja, kad jei 3 procentai populiacijos išeina į gatves ir tada diktatorius nuverčiamas, tėra mitas. Supratau, kad šiuo atveju taikiai nieko neišspręsi. Tik ginkluotas pasipriešinimas, tik karo scenarijus“, – tvirtino V.Grebenšikovas.
A.Kšetuskis irgi išreiškė nusivylimą, kad protestuotojų lyderiai, neturėdami aiškaus plano ar strategijos, tiesiog nusiuntė dešimtis tūkstančių žmonių į kalėjimus.
Tačiau daugelis protestuotojų demonstracijų metu sąmoningai atsisakė smurto ir fizinių konfrontacijų su saugumo tarnybomis. Mitingų lyderiai buvo gana greitai suimti arba priversti palikti šalį. P.Slunkinas teigė, kad net jei šie lyderiai būtų pasiryžę naudoti smurtą, vargu, ar minios žmonių sutiktų to imtis.
Pabandę taikius protestus, V.Grebenšikovas ir A.Kšetuskis tikino, jog liko ištikimi minčiai pakeisti situaciją Baltarusijoje ir to siekia bandydami iškovoti Ukrainai pergalę.
„Daug vyrų jau žuvo už Baltarusijos ateitį. Mes visi norime grįžti namo“, – sakė V.Grebenšikovas.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
