Sporto salėje treniravosi liekna mėlynakė brunetė. Tai būtų niekuo neįprasta, jei ne faktas, kad, anot Rusijos žiniasklaidos, ji yra mirusi.
Andriana Arekhta yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiojo būrio seržantė, besiruošianti grįžti į fronto liniją.
BBC aptiko Andrianą reabilitacijos centre Ukrainoje po to, kai gruodžio mėnesį ji buvo sužeista minosvaidžio mina Chersono srityje.
Daugybėje tekstinių ir vaizdo pranešimų rusų kalba vaizdžiai aprašoma jos „mirtis“.
„Juose skelbiama, kad esu be kojų ir be rankų bei kad mane nužudė, – sako Andriana. – Jie yra propagandos profesionalai.“
Pranešimuose pateikiami baisūs jos apibūdinimai, pavyzdžiui, „žudikė“ ir „pašalinta nacistė“.
Kaltinimai žiaurumu ir sadizmu, nepateikiant jokių įrodymų, pasirodė netrukus po to, kai Ukrainos kariuomenė išlaisvino Chersoną.
„Man tai juokinga. Esu gyva ir ginsiu savo šalį“, – sako ji.
Rusijos invazijai tęsiantis daugiau nei 17 mėnesių, šalies ginkluotosiose pajėgose tarnauja 60 000 moterų. Daugiau kaip 42 000 jų užima karines pareigas, įskaitant 5 000 kariškių esančių fronto linijoje, – pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Ji pridūrė, kad pagal Ukrainos įstatymus nė viena moteris negali būti pašaukta į kariuomenę prieš savo valią.
Tačiau yra tam tikrų kovinių vaidmenų, kuriuos, kai kurių nuomone, geriau atlieka moterys.
„Aš atėjau pas savo vadą ir paklausiau jo: „Ką aš galiu daryti geriausiai? – pasakojo viena iš savanorių.
„Tu būsi snaiperė“, – jis atsakė, prisimena Jevgenija Emerald, dar visai neseniai atlikusi šį vaidmenį fronte.
Ji sako, kad nuo Antrojo pasaulinio karo laikų moterys snaiperės buvo romantizuojamos, tačiau priduria, kad ši reputacija turi labai praktišką priežastį.
„Jei vyras dvejoja, ar šauti, ar ne, moteris niekada nedvejos. Galbūt todėl moterys gimdo, o ne vyrai“, – pridurė ji.
31 metų moteris, kuri po Rusijos įsiveržimo į Krymą baigė karinius mokymus, bet į kariuomenę įstojo tik 2022 m., prieš plataus masto karą buvo juvelyrinių dirbinių verslo savininkė.
Ji pasinaudojo savo verslumo patirtimi, kad susikurtų didelį būrį sekėjų socialinėje žiniasklaidoje ir taip padidintų Ukrainos moterų kariškių žinomumą.
Kaip ir Andriana, Jevgenija Rusijos žiniasklaidoje buvo plačiai vadinama „žudike“ ir „naciste“, o šimtuose pranešimų aptariamas jos, kaip snaiperės, vaidmuo fronte ir jos asmeninis gyvenimas.
Pasak Jevgenijos, snaiperės darbas yra ypač žiaurus tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
„Nes tu matai, kas vyksta. Matai, kaip pataikai į taikinį. Tai asmeninis pragaras kiekvienam, kuris mato tai [snaiperio] taikiklyje“, – kalbėjo ji.
Jevgenija ir kitos fronto linijos moterys, su kuriomis kalbėjosi BBC, negali atskleisti taikinių, į kuriuos pataikė, skaičiaus. Tačiau Jevgenija prisimena sustiprėjusias emocijas, kurias jautė supratusi, kad tikriausiai turės ką nors nužudyti.
„30 sekundžių drebėjau visu kūnu ir negalėjau to sustabdyti. Tas suvokimas, kad dabar padarysi kažką, kas bus taškas, iš kurio nebegalima grįžti. Bet ne mes neatvykome pas juos su karu. Jie atėjo pas mus“, – sakė ji.
Nuo pirmosios Rusijos invazijos 2014 m. Ukrainos kariuomenėje moterų procentinė dalis didėjo ir 2020 m. viršijo 15 proc.
Tačiau, nors daugelis moterų karių tarnauja koviniuose daliniuose prieš Rusiją, jos sako, kad jų pačių gretose vyksta papildoma kova su seksistiniu požiūriu. Jevgenija pasakojo, kad su tuo susidūrė prieš įtvirtindama savo autoritetą ir pasitikėjimą savimi kaip fronto snaipere.
„Kai tik prisijungiau prie specialiųjų pajėgų, vienas iš kovotojų priėjo prie manęs ir pasakė: „Mergaite, ką tu čia darai? Eik ir virk barščius“. Tą akimirką pasijutau tokia įžeista, kad pagalvojau: „Ar tu juokauji? Aš gebu būti virtuvėje, bet taip pat prireikus galiu tave ir primušti“.
„Visuomenėje gaji nuomonė, kad merginos eina į kariuomenę tam, kad susirastų vyrą“, – kalbėjo Jevgenija Velyka iš labdaros organizacijos „Arm Women Now“, kuri teikia pagalbą Ukrainos karėms.
Ji sako, kad moterys jai taip pat pasakojo apie fizinio smurto atvejus.
„Negalime įsivaizduoti problemos masto, nes ne kiekviena kariškė nori apie tai kalbėti“, – pasakojo ji.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar BBC tvirtino, kad tai tik „keli atvejai“, palyginti su „šimtais tūkstančių“ mobilizuotųjų.
Ukrainos kariuomenėje moterys neturi lyčiai tinkamų uniformų. Joms išduodami netinkami vyriški drabužiai, įskaitant vyriškus apatinius drabužius, per dideli batai ir neperšaunamos liemenės. Net gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pasakojo, kad jos lauko uniforma yra skirta vyrams – ją teko keisti, nes ji yra „mažo ūgio“. Ji pridūrė, kad į paradinę uniformą įeina ir aukštakulniai batai.
Jei kariuomenėje tarnaujančios moterys nori dėvėti moterišką aprangą, šiuo metu jos turi arba pačios pirkti bendrą komplektą internetu, arba pasikliauti labdaros organizacijomis ar sutelktiniu finansavimu.
Todėl Andriana tapo viena iš labdaros organizacijos Veteranka (Ukrainos moterų veteranių judėjimas) įkūrėjų. Ši organizacija vykdo kampaniją už lygias moterų kariškių teises ir Ukrainos kariuomenės teisės aktų reformą, norint atitikti NATO teisės aktus.
Tačiau H.Maliar sako, kad vyriausybė padarė pažangą. Moterų uniforma buvo sukurta, išbandyta ir artimiausiu metu bus pradėta masiškai gaminti, nors ji negalėjo nurodyti tikslaus laiko.
Snaiperė Jevgenija Emerald teigė, kad, nepaisant tokių problemų, „karas neturi lyties“.
„Karui nerūpi, ar tu esi vyras, ar moteris. Kai raketa pataiko į namą, jai nesvarbu, ar ten yra moterų, vyrų, vaikų – žūsta visi. Tas pats ir fronto linijoje – jei gali būti veiksminga ir esi moteris, kodėl negalėtum ginti savo šalies, savo žmonių?“, – samprotavo ji.
Rytiniame Donbaso regione kontrpuolime šiuo metu dalyvauja snaiperė Iryna. Ją būtų galima laikyti reformų, dėl kurių taip sunkiai dirba daugybė kovojančių moterų, pavyzdžiu – ji veikia kaip vyriško dalinio vadė moteris.
„Snaiperės įvaizdis romantizuojamas ir yra gražus dėl filmų. Iš tikrųjų tai sunkus darbas“, – kalbėjo ji.
Ji pasakojo, kaip snaiperiai iki šešių valandų guli nejudėdami ant žemės, kad galėtų iššauti šūvį, o po to greitai keičia poziciją.
„Tai tarsi žaidimas su mirtimi“, – pridūrė ji.
Tūkstančiai tarnaujančių moterų paliko ne tik karjerą, bet ir savo šeimas.
Andriana paliko JT konsultantės lyčių lygybės klausimais darbą Ukrainos veteranų reikalų ministerijoje ir prisijungė prie Ukrainos kariuomenės, kai Rusija pernai įsiveržė į šalį.
„Jie atėmė geriausius mano gyvenimo metus, – sako 35 metų moteris. – Galėjau keliauti ir būti laiminga, daryti karjerą ir turėti svajonę.“
Andriana, pradinių klasių berniuko mama, su ašaromis akyse pasakoja, kad jau daugiau kaip septynis mėnesius nėra mačiusi savo sūnaus. Kai ji man rodo jo nuotraukas telefone, jos veide vietoj ašarų pasirodo šypsena.
Ją skatina noras užtikrinti jam taikią ateitį gimtojoje šalyje, kad nereikėtų rizikuoti gyvybe kovojant, kaip jo tėvams.
Priešingai nei Jevgenija Emerald, kuri prisijungė prie kariuomenės po Rusijos invazijos praėjusiais metais, Andriana turi ankstesnės karinės patirties.
2014 m., kai Rusija pirmą kartą užpuolė Ukrainą, aneksavo Krymą ir įsiveržė į Donbasą, ji paliko prekės ženklo vadybininkės darbą ir prisijungė prie vieno iš pirmųjų savanorių batalionų – kartu su tūkstančiais kitų ukrainiečių. Tuo metu kariuomenė buvo mažesnė nei dabar ir susidūrė su sunkumais.
Aidaro batalioną, kuriame tarnavo Andriana, Kremlius ir „Amnesty International“ kaltino žmogaus teisių pažeidimais, tačiau Ukrainos kariuomenė BBC teigė, kad jokių esminių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikta.
„Amnesty International“ taip pat paragino Ukrainos valdžios institucijas perduoti savanorių batalionams veiksmingą vadovavimą ir kontrolę, kas ir buvo padaryta.
Nepaisant to, kad Andriana niekada nebuvo siejama su jokiais nusižengimais ir kad ji prieš aštuonerius metus išėjo iš Aidaro, Rusijos žiniasklaida nuolat kaltino ją „sadizmu“, nepateikdama jokių įrodymų.
Ukrainoje už savo tarnybą ji buvo apdovanota medaliais – vienu „už drąsą“, kitu – už tai, kad yra „tautos didvyrė“.
Andriana teigė, jog 2022 m. jautė pareigą vėl prisijungti prie kariuomenės fronto linijoje, nes jau turėjo labai reikalingos kovinės patirties.
Nors Ukrainos gynybos ministerija teigė negalinti pateikti kovinių aukų skaičiaus dėl jautrios informacijos karo metu, BBC gavo duomenų, kad nuo Rusijos invazijos per mūšį žuvo 93 Ukrainos kariškės.
Labdaros organizacijos „Arm Women Now“ duomenimis, daugiau kaip 500 buvo sužeista.
Andrianos telefonų knyga virto žuvusiųjų sąrašu.
„Aš praradau daugiau kaip 100 draugų. Net nežinau, kiek telefono numerių turiu ištrinti“, – guodėsi ji.
„Tačiau jau sumokėta kaina yra per didelė, kad pasiduotume“, – prakalbo ji.
Parengta pagal BBC inf.
