„Naudokite pavienius šūvius, – šnabždėjo ukrainiečių kareivis, pasislėpęs už sienos netoli rytinės fronto linijos. – Taip galėsime išsilaikyti iki ryto.“
Kareivio šaukinys – Alainas Delonas, kaip ir garsiosios septintojo dešimtmečio prancūzų kino žvaigždės. Ir tarsi iš filmo apie šnipus, jis priklauso lengvai ginkluotai elektroninės žvalgybos karininkų komandai – prioritetiniam Rusijos kariuomenės taikiniui.
Alainas Delonas baiminosi, kad rusų kariai galėjo pastebėti jų anteną ir pradėti judėti jų bazės link, todėl jis nusprendė pakeisti poziciją. Elektroniniame kare svarbiausia yra išlikti nematomu.
Jų užduotis – aptikti elektroninius signalus iš visų rūšių Rusijos ginklų, įskaitant bepiločius orlaivius, oro gynybos sistemas, signalų slopintuvus, artileriją ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. Jie nustato signalo kilmės vietą ir ginklo tipą, tada perduoda koordinates kitiems padaliniams, kurie siekia sunaikinti taikinį.
Ši informacija taip pat padeda vadams susidaryti mūšio lauko vaizdą.
„Tai technologijų karas“, – apie tai BBC pasakojo Ukrainos generalinio štabo elektroninio ir kibernetinio karo skyriaus viršininkas, pulkininkas Ivanas Pavlenko.
„Jei toje pačioje vietoje matau kelias radijo stotis, suprantu, kad tai vadavietė. Jei matau, kad kelios radijo stotys pradeda judėti į priekį, suprantu, kad tai gali būti kontrpuolimas arba puolimas“, – pridūrė jis.
Tai nematomas konfliktas, vykstantis lygiagrečiai su sprogimais, raketų smūgiais ir tranšėjų karais, kurie dominuoja žiniasklaidoje.
Beveik kiekvienas šiuolaikinis ginklas duomenims priimti naudoja radijo bangas, mikrobangas, infraraudonuosius ar kitus dažnius. Dėl to jie tampa pažeidžiami elektroninio karo, kuriuo siekiama šiuos signalus perimti ir slopinti.
„Jei pralaimėsite elektroninį karą, jūsų pajėgos taps XIX a. armija, – sako Jaroslavas Kalininas, bendrovės „Infozahyst“, gaminančios elektroninės kovos sistemas Ukrainos kariuomenei, vadovas. – Jūs atsiliksite nuo priešo 10 žingsnių.“
Pastaraisiais metais Rusija sukūrė įvairių signalų slopinimo technologijų. Tai apima:
„Krasucha-4“ – technologija nukreipta prieš oro gynybos radarus.
„Zhitel“ – slopina palydovų signalus.
„Leyer-3“ – slopina mobiliojo ir radijo ryšį.
Pulkininko I.Pavlenkos teigimu, iki plataus masto invazijos 2022 m. vasarį Rusija turėjo 18 000 elektroninio karo karių.
Tačiau poveikis buvo ne toks įspūdingas, kaip daugelis tikėjosi.
„Jie bandė sugadinti mūsų radarus, prasiskverbti į mūsų oro gynybos sistemas, – sako J.Kalininas. – Jiems tai iš dalies pavyko, bet ne visiškai“.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos vis dar galėjo numušti Rusijos lėktuvus. Tai, kad Rusija neturėjo pranašumo ore, prisidėjo prie to, kad jai nepavyko greitai užimti Kijevo.
Rusijos pajėgos taip pat nesugebėjo blokuoti komunikacijos, o tai leido Ukrainos kariuomenei organizuoti savo gynybą. Nors kai kurie kariniai palydoviniai tinklai buvo trikdomi, mobiliojo ryšio ir interneto ryšys iš esmės nenukentėjo.
Kai 2022 m. vasario mėn. rusų kariuomenė artėjo Mykolajivo link, kaimo gyventojai mobiliaisiais telefonais informuodavo Ukrainos kariuomenę apie rusų kolonų judėjimą.
Maskvos aklas tikėjimas pergale leido jai manyti, jog pilnu pajėgumu elektroninės kovos sistemų naudoti neprireiks. Tačiau JAV analitinio centro Hudsono instituto vyresnysis mokslininkas Bryanas Clarkas tikino, kad kita problema buvo ta, jog elektroninės kovos padaliniai nespėjo paskui kitus karius.
„Rusijos sistemos yra didelės, gremėzdiškos, dažniausia sumontuotos transporto priemonėse bei skirtos gynybai, – sako jis. – Todėl jų elektroninės kovos sistemos nebuvo labai judrios, nebuvo labai greitos ir jų nebuvo labai daug.“
Tačiau Rusija pasimokė iš savo klaidų. Užuot naudojusi didelę įrangą, kurią galima lengvai pastebėti ir sunaikinti, dabar ji vis dažniau pasikliauja mažesniais, mobilesniais įrenginiais.
Bryanas Clarkas teigė, kad Rusijai pavyko palei fronto liniją dislokuoti šimtus mobiliųjų elektroninės kovos vienetų, taip bandant sulėtinti Ukrainos kontrpuolimą. Tai įvairūs įrenginiai – nuo GPS trukdžių iki sistemų, slopinančių radarus ir neleidžiančių JAV lėktuvams nustatyti taikinių, kuriuos Ukraina galėtų atakuoti.
Rusijos sistemos, tokios kaip „Zhitel“ ir „Pole-21“, pasirodė esančios ypač veiksmingos siekiant trikdyti GPS ir kitus palydovinius ryšius. Jos gali išjungti bepiločius orlaivius, kurie nukreipia artilerijos ugnį ir vykdo kamikadzių atakas prieš Rusijos karius.
Daugelis sudėtingų ginklų, kuriuos Ukrainai tiekia NATO šalys, taip pat yra pažeidžiami tokių trukdžių, nes navigacijai naudoja GPS signalą.
„Zhitel“ gali trikdyti GPS signalą 30 km atstumu nuo slopintuvo, – sako B.Clarkas. – Tokiems ginklams kaip [JAV gaminamos] JDAM bombos, kurios taikiniui nukreipti naudoja tik GPS imtuvą, to pakanka, kad prarastų savo geolokaciją ir nukryptų nuo taikinio.“
Tas pats galioja ir daugkartinės raketų sistemos HIMARS paleidžiamoms valdomoms raketoms, kurios labai prisidėjo prie sėkmingų Ukrainos puolimų praėjusį rudenį.
Abi pusės bando kurti atsakomąsias priemones prieš viena kitos trukdžius, įskaitant ginklų perprogramavimą.
Pulkininkas I.Pavlenko neneigė, kad Rusijos sistemos gali sumažinti ginklų, kuriuos Ukraina gavo iš Vakarų partnerių, efektyvumą ir tikslumą. Pasak jo, dėl to tik dar svarbiau nukreipti rusiškas elektroninės kovos sistemas.
„Prieš smogdami tiksliąja ginkluote, turime pateikti žvalgybinę informaciją. Ar toje teritorijoje veikia signalų slopinimo prietaisai? Jei taip, tai turime surasti slopintuvą ir jį sunaikinti, ir tik tada panaudoti šį ginklą“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, nuo 2022 m. vasario Ukraina sunaikino daugiau kaip 100 pagrindinių Rusijos elektroninės kovos sistemų. BBC negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių.
Įvairūs Ukrainos žvalgybos padaliniai nepaliaujamai dirba, kad šis skaičius padidėtų.
Parengta pagal BBC inf.
