Maždaug 250 kilometrų nuo Varšuvos į rytus esančio Belovežo ir jo apylinkių gyventojai antradienio rytą pranešė, kad netoli Lenkijos sienos pastebėjo baltarusių sraigtasparnius.
„Kas be gandrų šiandien skraido virš Belovežo? – „Facebook“ rašė vienas gyventojas. Liudininkai tvirtino karinius straigtasparnius matę maždaug 3 kilometrai nuo sienos. Lenkijos gynybos ministerijos pareiškime iš pradžių ši informacija buvo paneigta.
„Baltarusijos pusė mums pateikė informaciją, kad antradienį pasienio zonoje buvo leista veikti ne daugiau kaip trims sraigtasparniams, – teigė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jacekas Goryszewski. – Mūsų radiolokacinės sistemos neužfiksavo Lenkijos oro erdvės pažeidimo.“
Tačiau po dešimties valandų Gynybos ministerijos pranešime buvo nurodoma, kad Baltarusijos sraigtasparniai įskrido į Lenkijos oro erdvę.
„Po to, kai vadai ir tarnybų vadovai pateikė situacijos analizės išvadas, buvo nustatyta, kad šiandien, 2023 m. rugpjūčio 1 d., Lenkijos oro erdvę pažeidė du Baltarusijos sraigtasparniai, kurie netoli sienos vykdė mokymus,“ – pranešimu informavo Lenkijos gynybos ministerijos atstovai.
„Baltarusijos pusė anksčiau informavo Lenkijos pusę apie mokymus. Sienos kirtimas vyko Belovežo regione labai mažame aukštyje, todėl jį buvo sunku aptikti radarų sistemomis“, – priduriama pranešime.
Žėrė kritiką
Lenkijos spaudoje netrūko kritikos gynybos pajėgoms. Interviu Lenkijos portalui „Wirtualna Polska“ (WP) buvęs Lenkijos GROM padalinio vadas generolas Romanas Polko pabrėžė, kad kariuomenė ir kariškiai turėtų reaguoti pakankamai greitai ir lanksčiai, o ne tikėtis, kad nieko neatsitiks.
Pasak R.Polko, toje zonoje reikėjo organizuoti geriausią įmanomą žvalgybos sistemą, o ne vėliau aiškinti, kad „neturime tinkamo radaro“.
„Mes turime tinkamas sistemas, tik tokioje situacijoje jas reikia greitai perkelti. Juo labiau kad ne kartą Rusijos ir Baltarusijos pusės pažeidė oro, jūros ir sausumos erdvę, – aiškino jis. – Šios sistemos turėtų būti dislokuotos tame regione ir turėtų būti nedelsiant reaguojama, siekiant įspėti įgulas, kad jos pažeidė oro erdvę, o jei jos nereaguoja, jas numušti. Tuomet bus duotas aiškus signalas, kad siena yra saugoma“.
„Tos pusės pratybos yra ir mūsų pratybos. Jas turėtume išnaudoti savo naudai, kad išbandytume savo reagavimo sistemas, savo budrumą“, – pabrėžė generolas R. Polko.
Oro gynybos iššūkiai
Vertindamas Lenkijos oro gynybos darbą, karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis patikino, kad oro gynyba negali uždengti visos valstybės teritorijos.
„Oro gynyba sukuria tokius kaip burbulus, kurie apgina tik tam tikrą, griežtai apibrėžtą teritoriją“, – sakė jis.
Anot karybos eksperto, kitas svarbus dalykas, kurį svarbu suvokti, kad į tokius trumpus įskridimus į valstybės teritoriją sudėtinga greitai sureaguoti ir dažnu atveju netgi neįmanoma. D.Antanaitis priminė atvejį, kai 2020 m. į Lietuvos teritoriją, vykstant solidarumo akcijai „Laisvės kelias“, buvo įskridęs baltarusių sraigtasparnis.
„Paleidus raketą, tikėtina, kad ta raketa numuš orlaivį jau tos valstybės teritorijoje arba pažeis oro erdvę, arba panaudos ginklą kitos šalies teritorijoje“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl Lenkijos gynybos ministerijos iš pradžių neigė informaciją apie valstybės oro erdvės pažeidimus, o vėliau paskelbė apie juos, karybos ekspertas teigė, šiuo atveju labai svarbu, kad būtų pateikti konkretūs įrodymai, kurie patvirtintų, jog Baltarusijos straigtasparniai kirto Lenkijos sieną.
„Pradinis pranešimas buvo, kad jie neužfiksavo to (Lenkijos oro erdvę kirtusių Baltarusijos sraigtasparnių – red.past.). Kad tai galėjo įvykti – be abejo, ypač per mokymus, turint omenyje, kad baltarusiai neturi tvarkingų navigacinių sistemų. Tai yra kariuomenė, kuri nėra tinkamai parengta, be drausmės. Teoriškai tai galėjo įvykti, tačiau turi būti įrodymai, kad tai įvyko, nes kitu atveju mes susikomprimituojame patys, jei nepateikiame įrodymų, o tiktai sakome, kad tai įvyko“, – tikino jis.
D.Antanaičio teigimu, kiekvienas toks įvykis turi būti vertinamas rimtai, nes Baltarusija yra viena iš šalių agresorių ir siųsdama nelegalius migrantus yra atsakinga už hibridinį karą prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
„Reikia į tokius dalykus žiūrėti rimtai ir reaguoti atitinkamai, nes vis dėlto Baltarusija nėra šiaip sau šalis, tai yra šalis agresorė, kuri vis dar yra paskelbusi ir vykdanti hibridinį karą prieš šias valstybes“, – pridūrė jis.
Išbandoma NATO?
Tuo metu atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio teigimu, yra svarbu atsižvelgti į dabartinius įvykius Baltarusijoje. Pasak jo, įvertinus kontekstą – taktinio branduolinio ginklo dislokavimą, 14-osios Rusijos samdinių „Wagner“ kolonos atvykimą į Baltarusiją bei „vagneriečių“ provokacijas Suvalkų koridoriaus teritorijoje, labai maža tikimybė, kad sraigtasparnių Lenkijos oro erdvės kirtimas, yra atsitiktinumas.
„Nors irgi negalima vienareikšmiškai spręsti, tai galėjo būti ir pilotų klaida, bet greičiausiai ne. Manau, kad vyksta tam tikra eskalacija, įtampos kėlimas. Ir matomai mums priešiška pusė žiūri, kaip yra reaguojama, ir kas yra daroma. Sakykime, išbandoma NATO“, – teigė atsargos pulkininkas.
„Wagner“ pajėgos persikėlė į Baltarusiją po nesėkmingo maišto Rusijoje. Minsko karinė vadovybė paskelbė, kad samdiniai Baltarusijoje atsakingi už kareivių mokymą ir turi perteikti savo kovinę patirtį, įgytą Rusijos kare prieš Ukrainą.
Šiuo metu Europos Sąjungos narėje Lenkijoje vyksta rinkimų kampanija, rudenį šalyje bus renkamas naujas parlamentas.
