Vienas ukrainiečių karys užlipo ant minos ir nukrito ant žolės buferinėje zonoje tarp abiejų kariuomenių. Netoliese gulėjo kiti ukrainiečių kariai, kurių kojos buvo aprištos turniketais ir kurie laukė medicininės evakuacijos, rodo internete paskelbti vaizdo įrašai ir kelių nukentėjusių karių pasakojimai.
Netrukus jų gelbėti atvyko šarvuotas automobilis. Vienas medikas iššoko gydyti sužeistųjų ir atsiklaupė ant žemės, kurią laikė saugia – tik tam, kad keliu paleistų dar vieną miną.
Po penkių savaičių kontrpuolimo, kuris, net Ukrainos pareigūnų teigimu, prasidėjo vangiai, interviu su fronte kovojančiais vadais ir kariais rodo, kad lėtą pažangą lemia viena pagrindinė problema – sausumos minos.
Laukai, kuriuos turi kirsti Ukrainos pajėgos, yra nusėti dešimtimis įvairių tipų minų, pagamintų iš plastiko ir metalo, primenančių kramtomojo tabako dėžutes ar limonado skardines ir turinčių spalvingus pavadinimus, pavyzdžiui, „ragana“ ar „lapas“.
Ukrainos kariuomenei taip pat trukdo oro paramos trūkumas ir gilus rusų sukurtas gynybinių struktūrų tinklas. Tačiau Ukrainos pajėgos įstrigo vos už kelių kilometrų nuo pradžios, kur buvo įrengta daugybė minų, sprogmenų, spąstų ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų.
„Negalėjau įsivaizduoti kažko panašaus, – kalbėjo ukrainiečių eilinis Serhijus, priklausantis daliniui, kuris gelbėjo per sprogimus sužeistus karius. – Maniau, kad minos bus padėtos eilėmis. Bet jų pilna ištisi laukai, visur“.
Minos jau seniai yra pagrindinė Rusijos kariavimo priemonė, plačiai naudota Afganistane, Čečėnijoje ir ankstesniuose kovų Ukrainoje etapuose, besitęsiančiuose nuo 2014 m. Tačiau minų laukai pietų Ukrainoje yra didžiuliai ir sudėtingi, didesni nei buvo žinoma anksčiau, sako į juos patekę kariai. Ukraina taip pat įrengia didelius minų laukus, kad sustabdytų Rusijos puolimą.
„Norint išvalyti minas, reikia turėti daug motyvacijos ir šalto proto, – pareiškė Ukrainos išminavimo ekspertas majoras Maksimas Prysyazhnyuk, kuris naktimis iškeliauja į laukus. – Tai toks subtilus darbas, kaip chirurgo, bet tuo pat metu aplink tave aidi sprogimai“, kuriuos sukelia mūšyje dalyvaujanti artilerija.
Išminavimo specialistai su metalo ieškikliais ir ilgais, plonais zondais, pritvirtintais prie stulpų, atsargiai tyrinėja žemę ir bando surasti užkastas minas jų nesprogdindami.
„Tai mūsų įrankiai – ir religinė simbolika kišenėje“, – sakė majoras M.Prysyazhnyuk, turėdamas omenyje stačiatikių religinius atvaizdus. Jis buvo medicinos stabilizavimo punkte, kur nuolat atvykdavo nuo minų sužeisti kariai.
Minų laukuose paprastai įrengiami spąstai ir vadinamieji priešmininiai įtaisai, kuriuos pakėlus minos sprogsta, taip siekiant sutrukdyti išminavimo komandoms.
Prie sudėtingesnių sprogmenų priskiriamos vadinamosios šokinėjančios minos, ant kurių užmynus, jos iššoka ir paskleidžia šrapnelius, kurie pataiko į kitus netoliese esančius karius. Rusija taip pat naudoja minas, kurias aktyvuoja plona, geltonos spalvos įtempta viela, besitęsianti keliolika metrų, kurią nutraukus įvyksta sprogimas ir pasklinda šrapnelių gausa.
Pavojus išlieka net ir išvalius kelius. Rusijos pajėgos dažnai apšaudo raketomis, kurios virš išvalytos teritorijos išbarsto mažas, sunkiai pastebimas žalias plastikines „lapų“ minas, dar vadinamas drugelių minomis, aiškino majoras M.Prysyazhnyukas.
Stabilizavimo punkte karo mediku dirbantis Volodymyras atlieka amputacijas kariams, kuriems pėdos ar blauzdos buvo nutrauktos sprogus minoms.
Pasak jo, minos aplenkė artileriją kaip pagrindinė karo sužeidimų priežastis. Kadangi kai kurios minos yra plastikinės, kad išminavimo komandos jų nepastebėtų, jų šrapneliai, kurie pataiko į karius, gali būti nepastebimi gydytojams. Įprastai medicinos komandos metalo detektoriais randa ir pašalina fragmentus, todėl su plastikinėmis minomis yra kiek sunkiau, pasakojo jis.
Kareiviai gydomi ir siunčiami į toliau esančias ligonines. Praėjusią savaitę, pasak Volodymyro, jis amputavo abi rankas išminavimo ekspertui, kuris buvo sužeistas bandydamas neutralizuoti miną su užtaisu.
Pastarasis mėnuo Ukrainos kariuomenei, kuriai daromas spaudimas greitai žengti į priekį ir įrodyti Vakarų sąjungininkams, kad Ukrainos ginklavimo politika gali pakeisti padėtį, buvo sunkus ir varginantis karo etapas.
Penktadienį savo naktiniame kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl gynė kontrpuolimo tempą, sakydamas, kad Rusija meta į Kijevo karius „viską, ką gali“, ir kad „kiekvienas tūkstantis metrų pažangos“ nusipelno dėkingumo.
Pietuose Ukrainos kariai puola mažiausiai trijose vietovėse, tačiau nepralaužė pagrindinių rusų gynybos linijų. Minos nėra vienintelis sunkumas, su kuriuo jie susiduria. Žengdami į priekį, Ukrainos kariai išeina iš kai kurių oro gynybos sistemų veikimo zonos ir tampa pažeidžiami rusų atakos sraigtasparnių.
Šią savaitę tolimiausiame savo žygio taške, į pietus nuo Velyka Novosilkos kaimo, Ukrainos kariuomenė buvo įsiveržusi maždaug 8 kilometrus gilyn į rusų linijas. Ties ta vieta, kur kariai įstrigo minų lauke, Ukraina buvo pasistūmėjusi apie kilometrą. Norėdama pasiekti Azovo jūrą ir nutraukti tiekimo linijas į Rusijos okupuotą Krymą, kuris yra kontrpuolimo tikslas, Ukraina turi pasistūmėti apie 97 kilometrus.
Pasak ukrainiečių karių, vienas iš teigiamų aspektų kovojant minų laukuose yra vakarietiškų šarvuotų transporto priemonių teikiama apsauga.
Ten, kur šios transporto priemonės buvo naudojamos, Ukrainos kariai negalėjo įveikti minų laukų, tačiau jos išgelbėjo žmonių gyvybes, nes turėjo puikius šarvus, apsaugančius nuo sprogimų.
Amerikiečių pagamintos pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ su daugiasluoksniais aliuminio ir plieno šarvais netrukdomai važiuoja per priešpėstines minas. Jas sustabdo rusiškos prieštankinės minos – stambūs apvalūs įtaisai, prikrauti maždaug 15 kg trotilo, dažnai nesukeldami rimtų sužalojimų viduje esantiems kariams.
Kitame stabilizavimo punkte netoli fronto dirbantis karo chirurgas Denisas teigė, kad kariai, sužeisti minų sprogimų važiuojant „Bradley“, nukentėjo daug švelniau negu važiuojantys sovietiniais šarvuočiais ir kad pagrindinė pasekmė buvo smegenų sukrėtimas, o ne galūnių netekimas.
„Amerikiečiai sukūrė šią mašiną, kad išgelbėtų įgulos narių gyvybes“, – kalbėjo gelbėtojų komandos eilinis Serhijus, kuris dabar dirba jau trečiuoju „Bradley“ po to, kai dvi ankstesnės transporto priemonės pateko į prieštankines minas. Antrasis incidentas įvyko, kai jis su kitais buvo pasiųstas evakuoti sužeistų pėstininkų, įstrigusių minų lauke.
Važiuodamas į minų lauką „Bradley“ ekipažas per variklio dundesį girdėjo, kaip sprogsta ne tokios galingos priešpėstinės minos, kurios nesukelia realaus pavojaus esant šarvuotyje. Siekdami išvengti prieštankinių minų, jie bandė sekti kitų į lauką įvažiavusių transporto priemonių paliktais pėdsakais, tačiau tai buvo sunku.
Kai jie pasiekė sužeistus karius, kulkosvaidininkas Serhijus ir seržantas, taip pat vardu Serhijus, pirmiausia sutelkė dėmesį į tai, kad apšaudytų rusų kulkosvaidžių pozicijas tolimoje medžių linijoje, kurios šaudė į minų lauke apsuptus karius.
Tuomet medikas įšoko į artilerijos kraterį, matyt, manydamas, kad jame nėra priešpėstinių minų. Jis atsiklaupė ir vieną jų detonavo, susprogdindamas dalį kojos.
Dronu nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip medikas uždeda turniketą ant sužalotos kojos, tada šliaužia atgal link „Bradley“, kur kitas medikas padeda jį įtraukti į transporto priemonę, palikdamas kraujo ruožą pakelėje.
„Bradley“ viduje kiti medikai uždėjo antrą turniketą, sakė seržantas Serhijus. Per tris valandas trukusį išbandymą jam kartais tekdavo palikti transporto priemonę, kad galėtų pernešti nukentėjusiuosius.
„Buvo baisu išlipti, kai ką tik matei, kaip kažkas detonavo miną“, – sakė jis.
Jiems išvažiuojant iš lauko, „Bradley“ užvažiavo ant prieštankinės minos ir sustojo. Sprogimas apgadino galinę rampą, todėl įgula atidarė liuką ant stogo ir pro jį iškėlė sužeistuosius, tada nuleido juos ant žemės. Tada jie padėjo jiems kulniuoti link kito „Bradley“, kuris nuvežė juos į saugią vietą.
Seržantas Serhijus po kelių dienų grįžo į įvykio vietą su šarvuotu vilkiku, norėdamas susigrąžinti „Bradley“. Jį ištraukiant „Bradley“ užvažiavo ant kitos prieštankinės minos ir buvo dar labiau apgadintas.
Dabar transporto priemonė remontuojama Lenkijoje, pasakojo seržantas Serhijus. Jis gavo dar vieną „Bradley“, kad galėtų tęsti bandymus žengti į priekį per minų laukus.
Ukrainos kontrpuolimas šiuo metu gali būti lėtas ir gana atsargus. Tačiau vienas karininkas, kalbėdamas apie tai, kas vyksta, užsiminė, kad šis kantrus požiūris netrukus dramatiškai atsipirks, nes tolimojo nuotolio smūgiai sunaikins Rusijos galimybes perginkluoti fronto dalinius, o žema Rusijos moralė suteiks galimybių Ukrainos pajėgoms atlikti strateginį proveržį.
„Netrukus tai pamatysite“, – sakė jis.
Kalbant apie didžiulius minų laukų ruožus, vis dar slypinčius prieš Ukrainos kontrpuolimą, Dillas, vienas iš gynėjų būrio vadų, buvo ramus.
„Mokomės improvizuoti ir išrasti būdų, kaip greitai ir saugiai prasiskinti kelią per minų laukus. Tačiau kovojame su labai žiauriu priešu“, – kalbėjo jis.
Parengta pagal „The New York Times“ ir BBC inf.
