Po NATO aukščiausiojo lygio susitikimų Europos vadovai iš Vašingtono gauna aiškią žinią – didinti išlaidas gynybai.
Privačiame susitikime girdima kita, ne mažiau aiški žinia – pasirūpinti, kad didelė dalis papildomų išlaidų būtų skirta JAV ginklams. Europos lyderiai tam priešinasi.
„Turime sukurti iš tiesų europietišką gynybos technologinę ir pramoninę bazę visose suinteresuotose šalyse ir dislokuoti visiškai suverenią įrangą Europos lygmeniu“, – praėjusį mėnesį Bratislavoje vykusioje GLOBSEC konferencijoje sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Dešimtmečius trukęs Vašingtono įkalbinėjimas atsiperka. Nors dauguma ES šalių dar nesiekia NATO tikslo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jau aštuonerius metus aljanso išlaidos nuolat didėja. 2022 m. Europos šalių išlaidos padidėjo 13 proc. iki 315 mlrd. eurų – beveik trečdaliu daugiau nei prieš dešimtmetį – ir didžiąja dalimi tai buvo reakcija į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dabar kyla klausimas, kaip tie pinigai bus išleisti.
JAV nori užtikrinti, kad Europos šalys, kurios jau dabar apie pusę savo gynybos pirkinių išleidžia amerikietiškai technikai, radikaliai nepersiorientuotų į tai, kad daugiau tų pinigų išleistų savo šalyse.
Kai kurie Europos lyderiai tikisi, kad būtent taip ir atsitiks, tačiau lieka atviras klausimas, ar žemyno gynybos pramonė yra pakankama, kad tai įgyvendintų.
„Tradiciškai egzistavo įtarimas dėl Europos gynybos pajėgumų pokyčių, kuris atsirado daugiau nei prieš 25 metus, – leidiniui „Politico“ sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Max Bergmannas. – Kokia kryptimi eitų ES, ar tai reikštų, kad ES atsiskirtų nuo NATO, koks būtų poveikis JAV gynybos pramonės politikai?“
Pirkimas namuose
Šiuo metu Briuselyje tvyro įtampa dėl to, ar naujoji ES gynybos politika turėtų apsiriboti tik ES bendrovėmis – tokią poziciją palaiko E.Macronas ir už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys prancūzas Thierry Bretonas. Tai patvirtina JAV įtarimus dėl Europos protekcionizmo, kai norima leisti JAV bendrovėms konkuruoti dėl ES sutarčių.
„Mūsų planas – ES lėšomis tiesiogiai remti pastangas stiprinti mūsų gynybos pramonę, ir tai daroma dėl Ukrainos ir mūsų pačių saugumo“, – praėjusį mėnesį sakė T.Bretonas.
Tačiau Europos strateginės autonomijos šalininkai susiduria su nemaloniu faktu: kai kalbama apie ginkluotę, Europa vis dar priklauso nuo JAV.
Nors Europos bendrovės turi didelę patirtį gynybos srityje – gamina viską nuo Prancūzijos naikintuvo „Rafale“ iki Vokietijos tanko „Leopard“ ir Lenkijos nešiojamosios oro gynybos sistemos „Piorun“ – JAV ginklų pramonės mastas ir technologinės inovacijos daro ją patrauklią Europos ginklų pirkėjams.
Dažniausiai pasitaikantis brangus pirkinys yra naikintuvai „Lockheed Martin F-35 Joint Strike Fighter“, kainuojantys po 73 mln. eurų. Taip pat iš karto išaugo paklausa nekomercinių prekių, pavyzdžiui, iš peties šaudomų raketsvaidžių ir artilerijos sviedinių.
„Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos valstybės nori greičiau importuoti daugiau ginklų“, – teigiama Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaitoje.
Pirkimas užsienyje
Karas Ukrainoje išryškino JAV gynybos pramonės dominavimą.
Daugybė Europos šalių perka prieštankines raketas „Javelin“, kurias gamina „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“; Lenkija šiais metais pasirašė 1,28 mlrd. eurų vertės sutartį dėl 116 tankų „M1A1 Abrams“ pirkimo, taip pat dar vieną 9,1 mlrd. eurų vertės sutartį dėl „Lockheed Martin“ gaminamų didelio judrumo artilerijos raketų sistemų pirkimo; Slovakija perka naikintuvus F-16, o Rumunija derasi dėl F-35 pirkimo.
Šie sandoriai kelia nerimą Europoje dėl to, ar ji sugebės atsikratyti JAV gynybos tiekėjų. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija nerimauja dėl Ispanijos ketinimų, nes ši šalis, būdama Europos ateities kovinės oro sistemos naikintuvo kūrimo partnere, bando įsigyti F-35 lėktuvus.
Tačiau reikia skubiai papildyti ginklų sandėlius ir toliau gabenti medžiagas į Ukrainą, o po dešimtmečius trukusio susitraukimo žemyno gynybos pramonei sunku prisitaikyti.
„Mūsų sąjungininkai ir partneriai Europoje niekada nėra patyrę nieko panašaus, – sakė aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnas, turėdamas omenyje Rusijos invazijos sukeltą išlaidų spurtą. Pareigūnui buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti realią situaciją. – Jie (ES šalys) dar neturi gynybos gamybos įgaliojimų, kurių jiems reikia ir jie iš tikrųjų kreipėsi į mus (JAV), kad pabandytų išsiaiškinti, kaip jie galėtų padidinti gamybą, ir, manau, kad jie daug ko iš mūsų mokosi.“
Siekdamos padėti Europai pasiekti šį tikslą, Jungtinės Valstijos po Rusijos invazijos išplėtė dvišalių saugumo tiekimo susitarimų su užsienio partneriais skaičių – nuo spalio jos pasirašė naujus susitarimus su Latvija, Danija, Japonija ir Izraeliu. Šie susitarimai leidžia šalims greičiau ir paprasčiau parduoti ir prekiauti su gynyba susijusiomis prekėmis ir paslaugomis.
Be to, balandžio pabaigoje JAV prezidento Joe Bideno administracija pasirašė administracinį susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį įsteigtos darbo grupės tiekimo grandinės klausimams spręsti, o abiem pusėms suteikta teisė sėsti prie stalo Europos gynybos agentūros ir Pentagono vidaus susitikimuose.
Tačiau yra ribos, kiek toli ir kaip greitai abi šalys gali ir nori eiti.
Artimiausiu metu dėl pajėgumų ir politinės valios retoriniai ES karinių išlaidų pokyčiai vargu ar padarys didelę įtaką JAV karinės pramonės politikai.
Nors per pastaruosius 18 mėnesių gynybos biudžetas labai išaugo – Vokietija po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė apie specialų 100 mlrd. eurų vertės skolų fondą, o Lenkijos išlaidos gynybai šiemet sieks 4 proc. BVP – ES projektai susiduria su dideliais sunkumais. Europos bendrovės teigia, kad joms reikia ilgesnio pasirengimo termino ir ilgalaikių sutarčių, kad galėtų atlikti reikiamas investicijas.
„Norint atlikti šias investicijas, reikia tokio matomumo ir tikrumo. Mes žaidžiame žaidimą tarp vyriausybių ir pramonės – kas pirmieji deda pinigus ant stalo“, – sakė SIPRI karinių išlaidų ir ginklų gamybos programos direktorė Lucie Beraud-Sudreau.
Galiausiai, pasaulinis gynybos bumas reiškia, kad karinių išlaidų turėtų būti daug, bent jau trumpuoju laikotarpiu, nes šalys skuba įrodyti savo vertę NATO ir ES sąjungininkėms, o Rusijos grėsmė išlieka didelė.
Parengta pagal „Politico“ inf.
