Šiuo metu, kai tarp jėgos blokų blogėja tarptautiniai santykiai ir stiprėja branduoliniai pajėgumai, pasaulyje iš viso yra 12 512 kovinių galvučių, iš kurių 9 576 paruoštos naudoti karo veiksmams. Tai yra 86 galvutėmis daugiau nei prieš metus, praneša Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
Šis padidėjimas užbaigia laipsniško mažėjimo laikotarpį, kuris prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui. SIPRI teigia, kad 60 iš naujų kovinių galvučių turi Kinija.
Kiti nauji ginklai priskiriami Rusijai (12), Pakistanui (5), Šiaurės Korėjai (5) ir Indijai (4).
Kovinių galvučių skaičiaus didėjimas pastebimas nepaisant 2021 m. penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių – JAV, Rusijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos – pareiškimo, kad „branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturi būti kariaujamas“.
Rusija ir JAV kartu turi beveik 90 proc. visų branduolinių ginklų pasaulyje. Be naudojamų branduolinių ginklų, abi atominės galiūnės turi po daugiau kaip 1 000 anksčiau iš karinės tarnybos išimtų kovinių galvučių, kurias palaipsniui išmontuoja.
Iš viso pasaulyje esančių 12 512 kovinių galvučių, įskaitant nurašytas į atsargą ir laukiančias išmontavimo, ekspertų skaičiavimais, 3 844 galvutės yra dislokuotos raketose ir orlaiviuose.
Apie 2 000 iš jų – beveik visos jos priklauso Rusijai arba JAV – yra palaikomos aukštos operacinės parengties būsenoje, t. y. jos sumontuotos raketose arba laikomos oro bazėse, kuriose dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Tačiau analitikai pažymi, kad sunku spręsti apie visą padėtį, nes kai kurios šalys, įskaitant Rusiją, JAV ir Jungtinę Karalystę, sumažino savo skaidrumo lygį po to, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Manoma, kad Kinija, trečia pagal dydį pasaulio branduolinė galia, padidino savo kovinių galvučių skaičių nuo 350 2022 m. sausio mėn. iki 410 2023 m. sausio mėn. Planuojama, kad šis arsenalas ir toliau didės.
Ataskaitoje priduriama, kad Kinija niekada nedeklaravo savo branduolinio arsenalo dydžio ir kad daugelis jos vertinimų remiasi JAV gynybos departamento (DOD) duomenimis.
2021 m. komercinių palydovų nuotraukos atskleidė, kad Kinija savo teritorijos šiaurėje pradėjo statyti šimtus naujų raketų šachtų.
Prancūzija (290) ir Jungtinė Karalystė (225) yra kitos didžiausios pasaulio branduolinės valstybės, o britų operatyvinis arsenalas, prieš dvejus metus paskelbus, kad ji didina savo ribą nuo 225 iki 260 kovinių galvučių, turėtų toliau augti.
Teigiama, kad iš 225 JK kovinių galvučių 120 gali būti operatyviai atgabentos „Trident II D5“ povandeniniais laivais paleidžiamomis balistinėmis raketomis (angl. SLBM), o apie 40 jų turi nuolat patruliuojantis balistinių raketų povandeninis laivas (angl. SSBN).
Tačiau JK vyriausybė pareiškė, kad padidėjus pasaulinei įtampai ji daugiau viešai neatskleis savo branduolinių ginklų, dislokuotų kovinių galvučių ar dislokuotų raketų kiekio.
Naujoji Didžiosios Britanijos politika yra tik vienas iš ženklų, rodančių, kad bendradarbiavimas dėl branduolinių ginklų ateities nutrūko.
Po invazijos į Ukrainą JAV sustabdė dvišalį strateginio stabilumo dialogą su Rusija, o Kremlius paskelbė sustabdantis dalyvavimą paskutinėje likusioje branduolinės ginkluotės kontrolės sutartyje, kuria ribojamos dviejų šaltojo karo priešininkių strateginės branduolinės pajėgos.
Tuo tarpu Rusijos vyriausybė po vasario 24 d. įsiveržimo į Ukrainą vis dažniau kalba apie branduolinio karo pavojų.
V. Putinas yra sakęs, kad jis įvedė Rusijos branduolinio atgrasymo priemones į aukštą parengtį. Iš karto po invazijos pradžios Kremliaus šeimininkas taip pat sakė, kad pasekmės tiems, kurie stojo jo šaliai skersai kelio, bus „tokios, kokių jūs dar nematėte per visą savo istoriją“.
Nuo to laiko NATO ginkluojant Ukrainos kariuomenę iš Kremliui artimų asmenų nuolat pasipylė branduoliniai grasinimai.
SIPRI direktorius Danas Smithas įspėjo pasaulį: „Mes žengiame į vieną pavojingiausių laikotarpių žmonijos istorijoje. Pasaulio vyriausybės privalo rasti būdų bendradarbiauti, kad sumažintų geopolitinę įtampą, pristabdytų ginklavimosi varžybas ir įveiktų sunkėjančias aplinkos griūties ir didėjančio bado pasaulyje pasekmes.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
