Pastaruoju metu grupuotės vis aktyviau reiškiasi socialiniuose tinkluose, o jų kampanijos tapo labiau paplitusios. Jų viešai deklaruojami tikslai – sukurti „demilitarizuotą zoną“ pasienyje su Ukraina ir pradėti kovą prieš Kremliaus režimą.
Kyla pagrindiniai klausimai – ar šių grupuočių vykdomi įsiveržimai į Rusijos teritoriją tėra hibridinės priemonės, kuriomis siekiama atitraukti Rusijos dalinių dėmesį, ar stebime radikalaus sukilimo Rusijoje atsiradimą, galintį destabilizuoti V. Putino režimą? O galbūt išpuolius Rusijos teritorijoje išnaudos Kremlius, turint omenyje Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai?
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra teigia, kad RSK yra nepriklausoma pogrindinė grupuotė Rusijos viduje, kuri taip pat turi padalinį Ukrainos užsienio legione. Tuo tarpu užsienio legionas atkirto – teigia, kad neturi nieko bendra su Rusijos savanorių korpusu.
Kijevo rėmėjai iš esmės uždraudė Ukrainos pajėgoms naudoti vakarietiškus ginklus ir įrangą išpuoliams Rusijos teritorijoje. Pasak JAV pareigūnų, prieš Maskvą nusiteikę rusų kovotojai naudojosi mažiausiai keturiomis taktinėmis transporto priemonėmis, kurias Ukrainai iš pradžių perdavė Jungtinės Valstijos ir Lenkija.
„The Washington Post“ nurodė, kad pagal patikrintas nuotraukas, kovotojai taip pat turėjo Belgijos ir Čekijos pagamintus šautuvus ir bent vieną prieštankinį ginklą AT-4, kurį paprastai naudoja JAV ir Vakarų šalių kariai. Neseniai įvykdytas reidas į Rusiją rodo, kad ginkluotė gali pereiti iš rankų į rankas nenuspėjamais būdais.
Rusijos laisvės legionas
Rusijos laisvės legionas save vadina „partizaniniu“ judėjimu, turinčiu politinį ir karinį sparnus. Jo interneto svetainėje rašoma, kad jis buvo įkurtas 2022 metų kovo mėnesį ir kreipiasi į visus rusus, nukentėjusius nuo V.Putino režimo, prašydamas prisijungti prie kovos prieš Kremliaus vadovą.
Savo manifeste legiono atstovai paragino rusų karius liautis žudyti ukrainiečius ir prisijungti prie jų gretų, kad galėtų pasipriešinti „tikriems fašistams“. Legiono logotipas – sugniaužtas kumštis.
Nežinoma, kiek tiksliai karių priklauso legiono gretoms. Skirtingų šaltinių pateikiama informacija skiriasi, tačiau skaičius svyruoja nuo 500 iki 1000 kovotojų.
Vadovybės lygmeniu apie organizacija žinoma nedaug. Kariai savo tapatybę išlaiko paslaptyje, išskyrus kelis žinomus žmones, pavyzdžiui „Gazprombank“ viceprezidentą Igorį Volobujevą, kuris pasirodė ir viename iš Rusijos laisvės legionų paskelbtų vaizdo įrašų. Jis yra vienas iš kelių šimtų legione tarnaujančių disidentų, kurie esą trokšta nuversti Vladimiro Putino režimą.
Ukrainos transliuojamoje karinių naujienų laidoje taip pat buvo parodytas legiono kovotojas šaukiniu „Cezaris“. Svetainėje „Agentstvo“ rašoma, kad maždaug prieš dešimtmetį jis buvo susijęs su Rusijos baltųjų supremacistų organizacija „Imperatoriškasis legionas“.
Legiono politinis lyderis yra buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomariovas, vienintelis parlamento narys, balsavęs prieš Krymo aneksiją ir vėliau persikėlęs gyventi į Ukrainą.
Rusijos savanorių korpusas (RSK)
Rusijos savanorių korpusas buvo įkurtas kiek vėliau – praėjusių metų rugpjūtį. Be vieno pagrindinių deklaruojamų tikslų – nuversti V.Putino režimą, jie taip pat pabrėžia, kad kovoja už laisvės užtikrinimą Rusijos žmonėms.
RSK naudoja Rusijos išlaisvinimo armijos, kuri Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo su nacistine Vokietija, simboliką, nurodo „Reuters“.
Korpusas teigia, kad yra „dešiniųjų konservatyvių pažiūrų“. Nėra žinoma, kiek karių jį sudaro. Plačiai žinomos dviejų narių pavardės – Deniso Kapustino ir Aleksejaus Levkino. Tarp grupės narių taip pat yra buvęs FSB agentas Ilja Bogdanovas ir buvęs aktorius Kirilas Kanachinas.
Rusijos savanorių korpuso (RSK) įkūrėjas Denisas Kapustinas, dar žinomas kaip Denisas Nikitinas, yra susijęs su kraštutiniais dešiniaisiais ir futbolo chuliganizmu, anksčiau organizavo mišrių kovos menų renginius ir vadovavo drabužių prekės ženklui „White Rex“. Rusija yra paskelbusi jį teroristu.
Interviu su žinomu Rusijos opozicijos veikėju Marku Fejginu D.Kapustinas teigė, kad visi jo padalinio veiksmai Ukrainos teritorijoje buvo derinami su Ukrainos karine vadovybe.
RSK gegužės mėn. pabaigoje paskelbė įsiveržimo vaizdo įrašą, kuriame matyti rusvaplaukis vyras su organizacijos logotipu ant drabužių. Interneto svetainėje „Agentstvo“ jis įvardytas kaip Aleksejus Levkinas, neonacių interneto svetainės „Wotanjugend“ įkūrėjas, anksčiau tarnavęs Ukrainos batalione „Azov“.
Ne vienintelės sukarintos organizacijos
Nors RSK ir Rusijos laisvės legiono veikla iš tiesų vykdoma precedento neturinčiu mastu, jos nėra vienintelės sukarintos organizacijos, kurios pritraukė Rusijos piliečius mesti iššūkį V. Putino režimui dar iki visiškos invazijos pradžios.
Dar 2015 m. gana gerai žinomas Rusijos opozicijos tinklaraštininkas Andrejus Kuznecovas, emigravęs iš Rusijos į Ukrainą, drąsiai paskelbė apie vadinamosios „Rusijos sukilėlių armijos“ įkūrimą. Ši nedidelė kovotojų grupuotė prisiėmė atsakomybę už daugybę incidentų tuometinėje Rusijoje.
Nuo 2014 m. atsirado bent du čečėnų savanorių judėjimai – batalionas, pavadintas pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo garbei, ir Ukrainos ginkluotosiose pajėgose kovojantis batalionas, pavadintas pasipriešinimo Rusijos imperializmui lyderio iš Šiaurės Kaukazo šeicho Mansuro vardu.
Čečėnų diasporos nariai, taip pat Ičkerijos Čečėnijos Respublikos vyriausybės tremtyje nariai suformavo dar bent du batalionus Ukrainos ginkluotosiose pajėgose – buvo sukurtas „Atskiras specialiosios paskirties batalionas“, kuriam vadovavo Ičkerijos Čečėnijos Respublikos premjeras tremtyje Achmedas Zakajevas, ir Hamzato Gelajevo vardu pavadintas batalionas.
Pasipriešinimo judėjimų Rusijoje, tiek faktiškai, tiek nominaliai susikūrusių, augimas ypač pastebimas nuo 2022 m.
2022 m. rudenį „Nacionalinė respublikos armija“ pateko į laikraščių antraštes po to, kai prisiėmė atsakomybę už automobilio sprogdinimą, per kurį žuvo Rusijos neonacių ir neokonservatorių ideologo Aleksandro Dugino duktė Daria Dugina.
Kitas reikšmingas judėjimas, atsiradęs nuo 2022 m. vasario mėn. yra „Sustabdykite vagonus!“. Ši grupė, veikianti Rusijoje, taiko nemirtiną sabotažo taktiką, kuria daugiausia dėmesio skiriama Rusijos įrangos, degalų, šaudmenų ir kitų atsargų gabenimui į Ukrainą sutrikdymui.
Prie ginkluoto pasipriešinimo Kremliui prisijungė ir radikalios kairiosios bei anarchistinės organizacijos. Tokios grupės taikė tokią taktiką kaip geležinkelio bėgių gadinimas, transformatorių deginimas, karinių registracijos punktų padegimas, kibernetinės atakos ir kova su Rusijos propagandiniais naratyvais socialinėje žiniasklaidoje.
Grupė „Kovotojai anarchistai“ buvo paskelbta 2018 m., nors tiesioginių veiksmų prieš Rusijos valdžios institucijas ji ėmėsi tik prasidėjus visiškam Rusijos karui – 2022 m. gegužę jie įkūrė „Revoliucinį anarchistų fondą“. Nuo to laiko jie daugiausia užsiima Rusijos geležinkelių sabotažu.
Rusijoje yra rimtų vidaus sukilimo šaltinių. Grupių ideologinių platformų įvairovė ir išsidėstymas visoje teritorije byloja apie šių antiputiniškų grupių autentiškumą ir nepriklausomybę.
Tačiau sunku įvertinti tikrąjį Rusijos vidaus pasipriešinimo mastą. Žinoma tik nedidelė dalis minėtų judėjimų veiksmų. Nemaža dalis šių grupių egzistuoja be jų veiklos patvirtinimo, o apie jų lyderius, atstovavimą užsienyje daug kas nežinoma.
Tikėtina, kad apmokyti ir ginkluoti vyrai, kai kurie iš jų turintys kovinės patirties ir nelojalūs jokiai Rusijos valdžiai, nesvarbu, ar tai būtų V.Putinas, ar J.Prigožinas, gali perbėgti į tokias opozicines grupes.
