Čečėnų kariai aiškiai sako, kad Ukrainoje jie yra tam, kad atsilygintų už maždaug du šimtmečius trukusią Rusijos priespaudą jų kalnuotoje ir dažnai maištaujančioje tėvynėje – nuo Josifo Stalino gyventojų deportacijos 1940-aisiais iki Boriso Jelcino sostinės Grozno sulyginimo su žeme ir dabartinio žiauraus Maskvos patikėtinio Čečėnijoje Ramzano Kadyrovo valdymo.
„Mes pavargome nuo Rusijos“, – leidiniui „Politico“ sakė 45 metų vadas, prašęs nurodyti tik jo karinį šaukinį „Torto“ – tai nuoroda į pilį netoli jo gimtojo miesto Čečėnijoje, kurią jis paliko kaip jaunas sukilėlis netrukus po to, kai 2009 m. baigėsi Antrasis Čečėnijos karas.
„Rusija yra tarsi girtas kaimynas. Vieną dieną jis ateina į tavo namus ir nori juos sudeginti. Tu jį pagauni, o jis pabėga. Kitą dieną jis grįžta blaivus ir prašo atleidimo. O tada jis vėl grįžta girtas su pistoletu ir nužudo tavo žmoną ir vaikus“, – palygino jis.
„Tai trečiasis Čečėnijos karas – ir šį kartą mes laimėsime“, – įsiterpė vienas iš Torto kareivių, dvidešimtmetis, pasivadinęs slapyvardžiu „Maga“. Jaunas vyras ir tėvas sako, kad jo partnerė visiškai palaiko jo sprendimą kovoti. „Nors nerimauja dėl manęs, bet žino, kad reikia kovoti“, – paaiškino jis.
Ukrainos pusėje kovoja apie 150–200 čečėnų savanorių, dauguma jų – emigravusių Pirmajame ir Antrajame Čečėnijos karuose kariavusių kovotojų sūnūs ir anūkai.
Jie suskirstyti į tris būrius – Džocharo Dudajevo batalioną, pavadintą pirmojo posovietinio nepriklausomos Čečėnijos prezidento vardu, Šeicho Mansuro batalioną, kuris kritikuojamas dėl ryšių su islamistų grupuotėmis, ir dar slaptesnį batalioną, kuris bendradarbiauja su Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba GUR ir kurio nariai rengiasi juodai, o net būdami saugioje Kijevo teritorijoje vaikšto ginkluoti ir dėvi slidinėjimo kaukes.
Užsienio savanoriai vieningai sutaria, kad čečėnai yra vieni iš labiausiai atsidavusių ir ideologiškai nusiteikusių kovotojų, kaip ir maždaug 200 baltarusių, kurie kovoja už Ukrainą, ir daug labiau nei dauguma vakariečių ir Lotynų Amerikos savanorių. Pastarieji čia dažniausiai atvyksta dėl pinigų.
Tuo tarpu vakariečiai, daugiausia amerikiečiai ir britai, dažniausiai yra Irako ir Afganistano karų veteranai ir, išskyrus kelias išimtis, pripažįsta, kad yra čia, nes jiems nepatiko civilinis gyvenimas ir jie nenori, kad jų patirtis ir apmokymai nueitų perniek, nors tuo pačiu jie ideologiškai palaiko Ukrainos kovą už laisvę.
Čečėnai šiuo metu daugiausia dalyvauja Bachmute – 11 mėnesių trunkančiame kruviname mūšyje, kuriame abi pusės patyrė daug nuostolių ir kuris dėl savo kraupumo lyginamas su Pirmojo pasaulinio karo susirėmimais. Atidžiai studijuojantis karo istoriją, Torto sako, kad „tai kaip Verdenas“, turėdamas omenyje ilgiausią Pirmojo pasaulinio karo mūšį.
„Tai tikras pragaras“, – pridūrė Torto, kuris nuo 2016 m. gyvena Ukrainoje, o prieš tai – Vokietijoje.
Viename Kijevo priemiestyje esančiame rusyje – Džocharo Dudajevo bataliono klubo kambaryje – „Politico“ aiškinosi, kodėl čečėnai kovoja šiame kare toli nuo tėvynės.
Taip pat buvo aptartos kitų užsienio savanorių, kovojančių Ukrainos pusėje, savybės ir ypatumai ir ką jie mano apie čečėnus, kovojančius už Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. Jų įvairiais laikotarpiais, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, buvo apie 12 tūkst.
Tiek Torto, tiek Maga neabejoja, kad galiausiai jie čia atvyko kovoti už Čečėniją – jų teigimu, Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje neišvengiamai sukels ginkluotą sukilimą jų tėvynėje Šiaurės Kaukaze, ir ne tik ten, bet ir visame Kaukazo regione, įsiterpusiame tarp Azovo, Juodosios ir Kaspijos jūrų.
„Anksčiau ar vėliau mes visi būsime laisvi“, – sakė stambus barzdotas vyras Torto.
„Patikėkite, kai Rusija pralaimės šį karą su Ukraina, ji negalės egzistuoti kaip valstybė. Tai neįmanoma. Ji subyrės“, – pridūrė jis.
„Mums tiesiog reikia laisvės. Žmonėms reikia laisvės“, – sakė Torto.
Torto reiškia pasibjaurėjimą Rusijos čečėnų kovotojais, vadinamais „kadyrovcais“, ir ypač žiaurumais, su kuriais jie siejami. „Kadyrovcai“, dėl savo žiaurumo propagavimo internete žymimi „TikTok armija“, buvo kaltinami išprievartavimais, žudynėmis ir plėšikavimu Bučoje, o liepos mėnesį buvo apkaltinti ukrainiečių karo belaisvio kankinimu ir kastravimu maketavimo peiliu Pryvilėje, Luhansko srityje.
Kai kurie tyrėjai įtaria, kad vaizdo įraše užfiksuotą egzekuciją, kai ukrainiečiui belaisviui buvo nupjauta galva, galėjo įvykdyti ne „Wagner“ samdiniai, o „kadyrovcai“. Maga ir Torto menkina „kadyrovcus“ kaip „netikrus karius“, kurie Ukrainoje yra tik dėl pinigų.
„Kadyrovcai“ Maskvai naudingi kaip propaganda – perspėjimas, kad Rusija elgsis su Ukraina taip, kaip elgėsi su Čečėnija, ir sunaikins viską, ką tik gali. O R.Kadyrovui jie padeda kurti jo, kaip kario, įvaizdį. „TikTok“ kariuomenė retai būna prie fronto linijos ir yra naudojama tik apsupimo operacijoms, kad pasėtų baimę, pažymėjo Ukrainą palaikantys čečėnai.
Neskaitant Bachmuto, kur Ukrainos pusėje kovojantys čečėnai ištisus mėnesius priešinasi agresorės Rusijos pajėgoms, didžiausi jų pasididžiavimo momentai kare iki šiol buvo sabotažo ir žvalgybos operacijos į šiaurę nuo Kijevo netrukus po Rusijos invazijos ir dalyvavimas Iziumo išlaisvinimo operacijoje šiaurės rytų Ukrainoje.
Tačiau nepaisant jų tvirto atsidavimo kovai, su čečėnais elgiamasi kitaip, nei kitais čia kovojančiais užsienio savanoriais. Skirtingai nuo kitų užsienio formuočių, jie oficialiai nėra tarptautinio legiono dalis, jiems nemoka Ukrainos vyriausybė ir jie turi apsirūpinti patys. „Jie duoda mums amunicijos, kai esame fronto linijoje“, – sakė Maga.
Kad išliktų kovoje, jie yra išradingi, plačiai prašo aukoti ir internetu parduoda karo artefaktus, surinktus iš mūšio lauko. Kiti užsienio ir Ukrainos daliniai yra dosnūs ir dažnai leidžia čečėnams pasilikti didelę dalį ginklų ir šaudmenų, kuriuos palieka Rusijos pajėgos, kai pasitraukia.
„Rusija yra didžiausia mūsų ginklų tiekėja“, – juokėsi Torto. Tarp prašomos įrangos yra ir keletas sunkiųjų kulkosvaidžių, paimtų iš neveikiančių tankų.
Kodėl su jais elgiamasi kitaip, Ukrainos pareigūnai iki galo nepaaiškina. Jie mini, kad kyla teisinių problemų, nes techniškai jie yra Rusijos piliečiai. Tačiau Torto įtaria, kad tai susiję su plačiai paplitusia nuomone, kad čečėnai yra niekšai ir vagys.
Džocharo Dudajevo bataliono narių tai neatbaidė ir nesumažino jų entuziazmo kovoti, ir jie tikisi, kad jų dalyvavimas šiame kare pamažu pakeis daugelio ukrainiečių požiūrį į čečėnus, nors „kadyrovcų“ žiaurumas, žinoma, nepadeda.
Jie deda daug vilčių į artėjantį didelį ukrainiečių kontrpuolimą,bet sako, kad nugalėti Rusiją, kuri mobilizuos daugiau vyrų, nebus lengva. Tačiau Torto tiki,kad kova privalo tęstis.
„Kai girdžiu prancūzų ar vokiečių ekspertus kalbant apie tai, kaip reikia gelbėti Rusiją, neleisti jai žlugti ir kaip ją galima atkurti kaip demokratinę valstybę, aš tik purtau galvą“, – piktinosi jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
