Tadžikų migrantas Foziljonas Umarovas neseniai kreipėsi dėl leidimo gyventi Rusijoje pratęsimo Nižnij Novgorodo srityje, kur jis dirba mūrininku.
Migracijos departamente F.Umarovui pateikus dokumentus, tarnautoja jo paklausė, ar jis nesvarstytų galimybės stoti į Rusijos kariuomenę.
„Ji pasakė, kad jei tapsiu sutartininku, man nebereikės nei leidimo gyventi, nei leidimo dirbti, o po šešių mėnesių karinės tarnybos galėsiu gauti Rusijos pasą. Be to, per mėnesį uždirbčiau apie 3 000 JAV dolerių“, – teigė F.Umarovas.
Jis sakė, kad migracijos centre su juo kalbėjusi darbuotoja buvo etninė tadžikė.
„Ji su manimi kalbėjo tadžikiškai. Nežinau, ar jie pasamdė tadžikų darbuotoją specialiai tam, kad kalbėtų su tadžikų migrantais, o uzbekų tarnautojus – uzbekams ir t.t.“, – sakė F.Umarovas.
Daugelis migrantų darbininkų iš Centrinės Azijos sako, kad Rusijos verbavimo specialistai vis dažniau kreipiasi į juos mečetėse, bendrabučiuose ir migracijos tarnybose, bandydami įkalbėti juos stoti į kariuomenę, kai Maskva stengiasi pakeisti savo išsekusias pajėgas Ukrainoje.
Maskva oficialiai nepaskelbė naujos karinės mobilizacijos po to, kai rugsėjį dėl dalinio maždaug 300 000 rezervistų šaukimo dešimtys tūkstančių Rusijos vyrų staiga pabėgo iš šalies.
Pasak Rusijos regioninės valdžios šaltinių, vyriausybė planuoja įdarbinti 400 000 naujų karių kovai Ukrainoje.
Rusijos pareigūnai išplėtė savo kampaniją, siekdami pritraukti potencialius samdinius, tiek Rusijos piliečius, tiek užsieniečius, žadėdami pinigų ir kitų lengvatų.
Rusijos miestų gatvėse verbuotojai vyrams dalina lankstinukus, kuriuose teigiama, kad užsiregistravusieji į karinę kontraktinę tarnybą gaus pradinę vienkartinę 2390 JAV dolerių išmoką, o vėliau – iki 4160 JAV dolerių atlyginimą per mėnesį.
RFE/RL atsiųstose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kad panašūs lankstinukai kabo ant migrantų darbininkų bendrabučių sienų, durų ir laiptinių.
Viename vaizdo įraše neva rodoma, kaip Rusijos kariuomenės verbavimo biuro atstovas sako kalbą populiarioje Čeliabinsko miesto mečetėje.
„Jums nereikia laukti penkerių metų, kad taptumėte Rusijos piliečiais – vietoj to galite pasirašyti sutartį dėl karinės tarnybos šešiems mėnesiams arba iki vienerių metų mainais į greitą pilietybės suteikimą sau ir savo šeimoms“, – sako uniformuotas vyras susirinkusiems mečetėje.
Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras su Rusijos karine apranga reklamuoja sutartinę karinę tarnybą grupei vyrų, iš kurių kai kurie girdimi kalbantys uzbekiškai. Vaizdo įraše tariamai rodomi migrantai iš Centrinės Azijos, stovintys eilėje dėl leidimo dirbti vakariniame Penzos mieste.
Verbuotojai sako, kad norintiems tapti samdomais kariais net nereikia praeiti privalomo medicininio patikrinimo, teigia migrantų teisių Rusijoje gynėjas Jurabekas Amonovas.
„Jiems tereikia pasirašyti popierių, kad esu sveikas“, – sakė J.Amonovas.
„Visada migrantams sakau, kad 99 proc. tų, kurie ėjo į karą tikėdamiesi gauti Rusijos pasus, žuvo Ukrainoje. Jiems taip pat neteisėta vykti į Ukrainą“, – kalbėjo jis.
Ne mano karas
Rusijoje gyvena milijonai migrantų iš Centrinės Azijos ir kitų buvusių sovietinių šalių, kuriose pastaruosius tris dešimtmečius nedarbas buvo didelė problema.
Dauguma migrantų liko nuošalyje nuo plačiai smerkiamo karo, kurį juos priimanti šalis kariauja prieš Ukrainą. Tačiau manoma, kad daug šimtų ar tūkstančių jų sutiko dirbti Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose – daugiausia Rusijos statybų bendrovėse.
Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį dešimtys šeimų Centrinėje Azijoje atgavo Ukrainoje nužudytų giminaičių kūnus. Kai kurie iš jų buvo natūralizuoti Rusijos piliečiai, kai kurie – užsienio samdiniai, taip pat buvo nuteistųjų, dažnai verbuojamų iš Rusijos kalėjimų, kuriems buvo daromas spaudimas.
Nepaisant krintančios Rusijos rublio vertės, mažėjančios darbo rinkos ir kitų karo padarinių, Rusija išlieka pagrindine Centrinės Azijos darbuotojų kelionės kryptimi.
Vienas tadžikų migrantas susisiekė su RFE/RL iš deportacijos sulaikymo centro Tolimųjų Rytų Rusijos Vladivostoko mieste šio mėnesio pradžioje, sakydamas, kad į įstaigą susitikti su sulaikytaisiais atvyko kariuomenės verbavimo pareigūnas.
„Jūs esate deportuojami ir negalėsite grįžti į Rusiją mažiausiai penkerius metus, bet jei sutiksite stoti į Rusijos kariuomenę, jūsų duomenys bus ištrinti, gausite gerą atlyginimą ir jau po šešių mėnesių tapsite Rusijos piliečiais“, – anot tadžiko, taip jam pasakojo pareigūnas.
Nors jis sakė, kad nebuvo įtikintas, kai kurie kiti „rimtai svarstė galimybę priimti pasiūlymą, nes grįžti į Tadžikiją be pinigų, darbo ir ateities yra beveik taip pat blogai“.
Nižnij Novgorode darbininkas migrantas F.Umarovas nusprendė atsisakyti pasiūlymo gauti rusišką pasą ir už 3 000 dolerių per mėnesį kovoti Ukrainoje, nors vasaros darbo sezono įkarštyje jis uždirba tik pusę šios sumos.
„Nevažiuosiu į Ukrainą jokia kaina, – sakė F.Umarovas. – Tai ne mano karas.“
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
