Tyrimą atlikę Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų SVT, NRK, DR ir „Yle“ žurnalistai trečiadienį pranešė, kad Rusijos laivai reguliariai patruliuoja Šiaurės šalių vandenyse, Rusijos karinės programos tikslas yra užfiksuoti vėjo jėgaines, dujotiekius ir elektros bei interneto kabelius jūroje.
Bendrame Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos visuomeninių televizijos stočių tyrime sakoma, kad Maskva naudoja dešimtis karinių ir civilinių laivų informacijai apie vėjo jėgaines ir ryšio kabelius rinkti, cituojami Šiaurės šalių žvalgybos pareigūnai. Kad išvengtų radiolokatorių, įtartini laivai išjungia identifikavimo siųstuvus.
Vienas toks užfiksuotas laivas yra „Admiral Vladimirsky“, oficialiai okeanografinių tyrimų laivas, 2022 m. pabaigoje pastebėtas plaukiojantis netoli didelių Didžiosios Britanijos ir Danijos vėjo jėgainių parkų jūroje. Filme informacija apie laivą anonimiškai pasidalino buvęs Jungtinės Karalystės karališkojo laivyno ekspertas, kuris vienos misijos metu stebėjo laivo judėjimą netoli septynių vėjo jėgainių parkų prie Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų krantų.
Jo pranešime teigiama, kad laivas sulėtino greitį, kai priartėdavo prie teritorijų, kuriose yra vėjo jėgainių, ir jose lūkuriuodavo. Jis teigia, kad mėnesį laivas plaukiojo išjungęs siųstuvą. Kai žurnalistas su komanda priplaukė prie laivo, jį ant denio pasitiko kaukėtas asmuo, turintis, kaip atrodė, automatą.
Vasario mėn. Nyderlandų žvalgyba paskelbė neįprastą oficialų įspėjimą dėl veiklos, kad ruošiamasi sutrikdyti jūrų infrastruktūrą arba vykdyti sabotažą. Šalies karinės žvalgybos vadovas sakė, kad netoli vėjo jėgainių parko Šiaurės jūroje buvo aptiktas Rusijos laivas, kuris žvalgė vietoves.
„Pastaraisiais mėnesiais matėme, kaip Rusijos veikėjai bandė atskleisti, kaip veikia energetikos sistema Šiaurės jūroje. Tai pirmas kartas, kai tai matome“, – sakė generolas Janas Swillensas.
Rusijos žvalgyba taip pat kaltinama naudojanti žvejybos tralerius, krovininius laivus ir net jachtas, aprūpintas povandeninėmis ir radijo stebėjimo technologijomis, teigia tyrėjai.
Dokumentiniame filme „Šešėlių karas“ sakoma, kad Norvegijos policija, įlipusi į du Rusijos žvejybos tralerius, užrakintame skyriuje aptiko senus sovietmečio radijo imtuvus ir operatorių.
Per pastaruosius penkerius metus 27 įtartini laivai plaukė Švedijos vandenimis arba prisišvartavo jos uostuose, pranešė SVT. Per 10 metų Norvegijoje, Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenimis, mažiausiai 50 Rusijos laivų „turėjo galimybę slapta rinkti informaciją“, nurodė NRK.
Filmo kūrėjai kreipėsi į Rusijos ambasadorius keturiose Šiaurės šalyse, prašydami komentarų, tačiau atsakė tik Norvegijos ambasadorius. Teimurazas Ramišvilis teigė, kad Norvegijos valdžios institucijos turi įprotį kaltinti Rusiją šnipinėjimu, programišių atakomis ir kitomis slaptomis operacijomis, nepateikdamos jokių įrodymų.
Jis tvirtino, kad Rusijos laivai laikosi Norvegijos taisyklių ir turi teisę plaukioti Norvegijos vandenyse. Ataskaitoje keliama galimybė, kad šie Rusijos laivai buvo susiję su praėjusių metų incidentu, kai netoli į šiaurę nuo Europos žemyno nutolusio Svalbardo, buvo nutrauktas povandeninis duomenų perdavimo kabelis.
Kabelis aptarnavo didžiausią pasaulyje komercinę antžeminę palydovinio ryšio stotį. Norvegijos policija pareiškė mananti, kad už sabotažo slypi „žmogaus veikla“, tačiau oficialiai niekam nepateikė jokių kaltinimų.
Praėjusių metų spalio mėn. policija paskelbė apie didelį incidentą Šetlando salose, priklausančioms Jungtinei Karalystei, po to, kai buvo nupjautas kabelis. Incidentas smarkiai sutrikdė ryšį su žemynine dalimi. Tuo metu kaltinimai buvo nukreipti į žvejus. Kabeliai dažnai nutraukiami atsitiktinai ir, kol kas neišaiškinta, kad tai buvo priešiškos veiklos rezultatas.
Jautrių objektų žvalgymas nėra neįprastas dalykas, tačiau Danijos kontržvalgybos pareigūnas teigia, kad sabotažo planai rengiami visiško konflikto su Vakarais atveju, kurios tikslas – sugadinti komunikacijas arba išvesti iš rikiuotės šalių elektros energijos sistemas, siekiant sukelti chaosą. Norvegijos žvalgybos vadovas transliuotojams sakė, kad programa laikoma labai svarbia Rusijai ir kontroliuojama tiesiogiai iš Maskvos.
Jau parodytos dokumentinio filmo ištraukos, visas jis bus transliuojamas vėlai trečiadienį per televizijas: DR Danijoje, NRK Norvegijoje, SVT Švedijoje ir Yle Suomijoje.
Paskelbtas tyrimas jau sulaukė atsako iš Maskvos. Trečiadienį Rusijos pareigūnai atmetė dokumentinio filmo teiginius kaip nepagrįstus, pranešė naujienų agentūra AFP. Kremlius kaltina Vakarus didžiuliu sabotažu 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje susprogdinus Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream“ dujotiekius.
Vokietija, Švedija ir Danija pradėjo incidentų tyrimus, tačiau kaltininkai vis dar nenustatyti. Neseniai spauda pranešė, kad likus keturioms dienoms iki sprogimų danų patrulinis kateris padarė 112 nuotraukų, kuriose prie dujotiekių užfiksuoti Rusijos laivai.
„Šių šalių žiniasklaida daro klaidą“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Jos nori dar kartą be pagrindo apkaltinti Rusiją. Norėtume, kad jos daugiau dėmesio skirtų atakoms prieš „Nord Stream“ ir skaidriam bei nešališkam tarptautiniam tyrimui“, – sakė jis.
