Nutekėjus jautriai Pentagono žvalgybos informacijai kilo audra, atskleidusi daugybę stulbinančių faktų, dėl kurių JAV turi aiškintis savo sąjungininkams. Dokumentuose išsamiai išdėstytos JAV abejonės dėl Ukrainos pavasario puolimo, teigiama, kad ji šnipinėjo Pietų Korėją, ir pateikiami žvalgybos duomenys, kuriuose Egiptas kaltinamas rengęs sąmokslą, kad paremtų Rusijos vykdomą karą.
Tuo tarpu Europai šis tarptautiniams santykiams kenkiantis informacijos nutekėjimas iš esmės nebuvo žalingas.
Tačiau tai nereiškia, kad iš dokumentų negalima sužinoti apie Europos karo pastangas. Nutekintuose failuose yra informacijos apie viską – nuo Jungtinės Karalystės dominuojamos specialiųjų pajėgų grupės Ukrainoje iki to, kaip ir kada Prancūzija bei Ispanija į mūšio lauką pristato svarbias raketų sistemas. Dokumentuose taip pat pateikiami įtarimai, kad Turkija yra potencialus ginklų šaltinis Rusijos samdiniams.
„Politico“ nepriklausomai nepatikrino dokumentų, be to, buvo požymių, kad kai kurie nutekinti dokumentai buvo suklastoti. Tačiau JAV pripažino žvalgybos pažeidimą ir vėlai ketvirtadienį suėmė įtariamąjį.
Išnagrinėjęs dokumentus leidinys „Politico“ pateikė savo išvadas apie tai, ką nutekinti slapti dokumentai atskleidė apie Europos vaidmenį kare tarp Ukrainos ir Rusijos.
Ukrainoje veikia Europos specialiųjų pajėgų grupė
Remiantis dokumentais, Ukrainoje – bent jau iki kovo 23 d. – veikia Europos specialiųjų pajėgų grupė.
Jungtinė Karalystė dominuoja 97 asmenų „JAV/NATO“ kontingente, kuriame yra 50 britų specialiųjų pajėgų narių. Grupėje taip pat yra 17 žmonių iš Latvijos, 15 iš Prancūzijos ir vienas iš Nyderlandų. Grupę papildo ir 14 JAV darbuotojų.
Nutekintoje informacijoje nenurodoma, kokią veiklą vykdo šios pajėgos ir kurioje Ukrainos dalyje konkrečiai jos yra. Iš dokumentų taip pat matyti, kad JAV iš viso šalyje turi apie 100 darbuotojų.
Kaip ir galima nuspėti, vyriausybės šiuo klausimu dažniausiai tylėjo. Britai atsisakė komentuoti, o Baltieji rūmai pripažino, kad JAV ambasadoje Ukrainoje yra „nedidelis JAV karinis kontingentas“, pabrėždami, kad kariai „nekovoja mūšio lauke“. Likusios išvardytos šalys į „Politico“ prašymą pakomentuoti neatsakė.
Europa teikia didžiąją dalį tankų
Tankai yra viena iš sričių, kurioje Europa – bendrai – lenkia JAV.
Viename bylos puslapyje apžvelgiama 200 tankų, kuriuos JAV sąjungininkės įsipareigojo atsiųsti Ukrainai. Dokumente teigiama, kad tai yra 53 tankais per mažai, nei Ukrainai reikia pavasario puolimui.
Pagal vasario 23 d. vertinimą, Lenkija ir Slovėnija yra didžiausios šio tipo paramos teikėjos – jos skyrė beveik pusę visų tankų. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat yra svarbios dalyvės – kiekviena iš jų skiria po 14 tankų.
Dar yra „Leopard 2“ tiekėjų sąjunga, siunčianti Ukrainai modernių vokiškų tankų versijas, kurių kelis mėnesius primygtinai prašė Ukraina. Šią grupę sudaro Vokietija, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Suomija.
Dokumente nurodoma, kad Vokietija skyrė tik keturis „Leopard 2“ tankus, tačiau kovo pabaigoje Berlynas sakė, kad Ukrainai pristatė 18 „Leopardų“. Dokumente taip pat nurodoma, kad Švedija įsipareigojo nusiųsti 10 „nežinomo tipo“ tankų, kurie, kaip rodo žiniasklaidos pranešimai, gali būti „Leopard“.
Atskirai JAV pareiškė, kad atsiųs Ukrainai 31 savo modernų tanką, tačiau tikimasi, kad jie bus atgabenti ne anksčiau kaip rudenį.
Europos tiekimas taip pat vėluoja
Europos pirmavimą tankų tiekime iš dalies lėmė tai, kad ji gali greitai pristatyti tankus į Ukrainą ir paruošti juos kovai – idealiu atveju iki pavasario puolimo.
Tačiau dokumentas rodo, kad vasario 23 d. duomenimis, tik 31 proc. iš 200 pažadėtų tankų buvo nugabenti į mūšio lauką. Visgi dokumente pažymima, kad likusius 120 tankų planuojama perduoti kuo greičiau.
Atskirai kitame nutekintame puslapyje pasakojama, kad vasario 22 d. Prancūzija pranešė Italijai, jog bendra raketų sistema Ukrainai bus parengta tik birželio mėn. Tai yra pati pabaiga grafiko, kurį Italijos gynybos ministerija išdėstė vasario mėnesį, kai pareigūnai sakė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Ukrainai bus pristatyta „2023 m. pavasarį“.
Vengrijos vyriausybė laiko JAV priešininku
Kelis kartus suglamžytų slaptų dokumntų krūvoje pasirodo ir Vengrija. Čia pateikiama daugiau įžvalgų apie šalį, kuri nuolat glumina savo sąjungininkus.
Labiausiai į akis krintanti naujiena yra paslėpta „visiškai slaptame“ CŽV kovo 2 d. atnaujintame dokumente, kuriame rašoma, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vasario 22 d. per politinės strategijos posėdį JAV pavadino „vienu iš trijų didžiausių savo partijos priešininkų“.
Jame pažymima, kad šios pastabos yra „antiamerikietiškos retorikos eskalavimas“ iš V.Orbano pusės.
Iš tiesų V.Orbano vyriausybė karo metu pati pasirinko savo kursą, remdama Rusijai palankius pasakojimus, iš esmės ragindama Ukrainą pasitraukti ir kandžiai atmesdama sąjungininkų pastangas izoliuoti Rusijos ekonomiką.
Tačiau nutekinti JAV dokumentai taip pat parodė, kad Vengrija, turinti nedidelę sieną su Ukraina, galimai slapta leidžia sąjungininkams naudotis savo oro erdve ginklams į mūšio lauką gabenti, nepaisant pažadų uždrausti tokį perdavimą.
Viename iš nutekintų dokumentų išsamiai aprašomas planas, pagal kurį ukrainiečių pilotai turėtų parsiskraidinti dovanotus sraigtasparnius iš Kroatijos į Ukrainą „per Vengrijos oro erdvę“.
Jei tai tiesa, ši informacija ne tik parodytų, kad Vengrija leidžia karinei technikai skraidyti per jos oro erdvę, bet ir prieštarautų spaudos pranešimams, kuriuose teigiama, kad sraigtasparniai bus pervežami žeme arba iš pradžių perskraidinant į Lenkiją.
Vengrijos ir Kroatijos pareigūnai neatsakė į prašymus pateikti komentarus.
Britai sumenkino konfrontaciją su Rusija?
Viešai Jungtinė Kralystė pasakojo nuoseklią istoriją: praėjusį rugsėjį Rusijos naikintuvo paleista raketa praskrido „netoli“ Jungtinės Karalystės stebėjimo lėktuvo virš Juodosios jūros.
Tačiau nutekintoje JAV dosjė užsimenama apie kažką rimtesnio. Joje incidentas apibūdinamas kaip „beveik numuštas“ britų orlaivis.
Pasak JAV gynybos pareigūnų ir neseniai nutekintos slaptos JAV žvalgybos ataskaitos, Rusijos naikintuvas rugsėjo mėn. paleido raketą į pilotuojamą Didžiosios Britanijos stebėjimo orlaivį, skridusį virš Juodosios jūros, tačiau amunicija nesuveikė. Incidentas buvo kur kas rimtesnis, nei iš pradžių buvo vaizduojama, ir galėjo prilygti karo aktui.
Dviejų JAV gynybos pareigūnų teigimu, Rusijos pilotas neteisingai suprato, ką jam sakė ant žemės esančio radaro operatorius, ir manė, kad turi leidimą šaudyti. Pilotas, radare užfiksavęs britų orlaivį, iššovė, tačiau dėl gedimo raketa nebuvo tinkamai paleista.
Dokumente taip pat išsamiai aprašomi keli kiti pastaraisiais mėnesiais įvykę artimi Rusijos naikintuvų susidūrimai su JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos stebėjimo orlaiviais – ši tema praėjusį mėnesį pateko į pasaulio žiniasklaidos antraštes, kai Rusijos naikintuvas susidūrė su JAV bepiločiu lėktuvu ir nukrito į Juodąją jūrą.
B.Wallace'as nutekinto aprašymo nekomentavo, o JK gynybos ministerijos atstovas ketvirtadienį nurodė ankstesnį pareiškimą, kuriame teigiama, kad atskleistoje dosjė yra „rimtų netikslumų“.
Turkija yra karo tarpininkė Europoje
Turkija vaizduoja save kaip Ukrainos ir Rusijos sutaikytoją, padedančią derėtis dėl susitarimo, kad per Juodąją jūrą nenutrūktų grūdų gabenimas, ir palaikančią diplomatinius ryšius su Rusija, kartu aprūpinančią Ukrainą dronais.
Tačiau nutekinta krūva slaptų JAV žvalgybos ataskaitų rodo tamsiąją Turkijos, kaip tarpininkės, pozicijos pusę, kuri akivaizdžiai palanki Rusijai.
Viename puslapyje aprašoma, kaip Turkija padėjo Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai išvengti griežtų Vakarų sankcijų – JAV pareigūnai viešai išreiškė susirūpinimą.
Dokumente rašoma, kad Baltarusijos atveju „Turkijos bendrovės pirko sankcijonuotas prekes“ ir vėliau „pardavinėjo jas Europos rinkose“. Dokumente taip pat priduriama, kad šios bendrovės „perpardavinėjo prekes iš Europos į Rusiją“.
Dar didesnį nerimą kelia kitas nutekintas dokumentas, kuriame aprašomas vasario mėn. įvykęs „Turkijos kontaktinių asmenų“ susitikimas su privačios karinės samdinių grupės „Wagner“ atstovais. Jame teigiama, kad „Wagner“ siekė „įsigyti ginklų ir įrangos iš Turkijos“, skirtos šios grupės „pastangoms Malyje ir Ukrainoje“.
Informacijoje, kuri, kaip teigiama dokumente, gauta iš „signalų žvalgybos“ – skaitmeninio stebėjimo eufemizmo – nepaaiškinama, ar pirkimai įvyko.
Turkijos užsienio reikalų ministerija iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Parengta pagal „Politico“ inf.
