Pasak Bachmuto mero pavaduotojo Oleksandro Marčenkos, mieste liko vos keli tūkstančiai civilių gyventojų, gyvenančių požeminėse slėptuvėse be vandens, dujų ir elektros.
„Miestas beveik sugriautas, – sakė jis BBC. – Nėra nė vieno pastato, kuris liktų nepaliestas šio karo.“
Kariniai analitikai sako, kad Bachmutas neturi didelės strateginės vertės. Jis nėra nei įtvirtinimo miestas, nei susisiekimo mazgas, nei svarbus gyventojų centras. Prieš invaziją jame gyveno apie 70 tūkst. žmonių. Miestas labiausiai garsėjo druskos ir gipso kasyklomis bei didžiule vyno gamykla. Tačiau ypatingos geografinės reikšmės jis neturi.
Kaip sakė vienas Vakarų pareigūnas, Bachmutas yra „vienas nedidelis taktinis įvykis 1 200 km ilgio fronto linijoje“.
Ir vis dėlto Rusija skiria didžiulius karinius išteklius miestui užimti. Vakarų pareigūnų vertinimu, iki šiol Bachmute ir jo apylinkėse žuvo arba buvo sužeista nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. Rusijos karių.
Kremliui reikia pergalės, kad ir simbolinės. Praėjo daug laiko nuo vasaros, kai Rusijos pajėgos užėmė tokius miestus kaip Severodoneckas ir Lysičanskas. Nuo to laiko teritoriniai laimėjimai buvo laipsniški ir lėti.
Taigi Rusijai reikia sėkmės, kurią ji galėtų parduoti prokremliškiems propagandininkams namuose.
„Jie kovoja ne tik su karine, bet ir politine misija. Rusai ir toliau aukos tūkstančius gyvybių, kad pasiektų savo politinių tikslų“, – pasakojo Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro pirmininkas Serhijus Kuzanas.
Rusijos vadai taip pat nori užimti Bachmutą dėl karinių priežasčių. Jie tikisi, kad tai gali suteikti jiems atspirtį tolesniems teritoriniams laimėjimams.
Kaip gruodžio mėn. pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, miesto užėmimas „potencialiai leistų Rusijai kelti grėsmę didesnėms Kramatorsko ir Sloviansko miestų teritorijoms“.
Be to, kyla klausimas dėl „Wagner“ samdinių grupės, kuri yra puolimo centre.
Jos lyderis Jevgenijus Prigožinas savo ir savo privačios armijos reputaciją pastatė ant Bachmuto užėmimo kortos. Jis tikėjosi įrodyti, kad jo kovotojai gali veikti geriau nei reguliarioji Rusijos kariuomenė. Jis užverbavo tūkstančius nuteistųjų ir metė juos į Ukrainos gynybą, daugelis jų žuvo.
Jei jam čia nepavyks, jo politinė įtaka Maskvoje sumažės. J.Prigožinas nesutaria su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kuris kritikuoja jo taktiką ir dabar skundžiasi negaunantis pakankamai šaudmenų. Pasak S.Kuzano, tarp abiejų vyrų vyksta politinė kova dėl įtakos Kremliuje, „o šios kovos vieta yra Bachmute ir jo apylinkėse“.
Pagrindinis Ukrainos strateginis tikslas kovoje dėl Bachmuto – mūšis pasitarnauja siekiant susilpninti Rusijos kariuomenę. Vienas Vakarų šalių pareigūnas pasakė tiesiai šviesiai: „Bachmutas dėl Rusijos taktikos suteikia Ukrainai unikalią galimybę nužudyti daug rusų.“
NATO šaltinių vertinimu, Bachmute kiekvienam ukrainiečiui tenka penki rusai. Ukrainos nacionalinio saugumo sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad šis santykis dar didesnis – septyni prie vieno.
Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
„Kol Bachmutas atliks savo funkciją, leisdamas mums sutriuškinti priešo pajėgas, sunaikinti daug daugiau jų proporcingai, nei priešas padaro nuostolių mums, tol mes, žinoma, laikysime Bachmutą“, – aiškino S.Kuzanas.
Gindama miestą Ukraina taip pat suvaržo Rusijos pajėgas, kurios galėtų būti dislokuotos kitur fronto linijoje.
Kaip ir Rusija, Ukraina Bachmutui taip pat suteikė politinę reikšmę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis miestą pavertė pasipriešinimo simboliu. Gruodį lankydamasis Vašingtone jis pavadino jį „mūsų moralės tvirtove“ ir padovanojo Bachmuto vėliavą JAV Kongresui.
„Kova dėl Bachmuto pakeis mūsų karo už nepriklausomybę ir laisvę trajektoriją“, – sakė jis.
Jei Bachmutas kristų, Rusija paskelbtų pergalę, o tai būtų ta reta gera žinia, kuri pakeltų kovinę dvasią. Ukraina patirtų politinį, simbolinį nuostolį. Tačiau mažai kas tiki, kad tai turėtų didžiulį karinį poveikį.
„Bachmuto žlugimas nebūtinai reikš, kad rusai pakeitė šios kovos eigą“, – patikino JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Buvęs Australijos generolas ir strategas Mickas Ryanas mano, kad net ir užėmus Bachmutą greito rusų pasistūmėjimo nebūtų.
„Ukrainiečiai pasitrauks į gynybines zonas Kramatorsko rajonuose, kurioms jie turėjo aštuonerius metus ruoštis. Be to, miestas yra aukštesnėje, geriau ginamoje vietoje nei Bachmutas. Bet koks žygis į Kramatorsko sritį rusams greičiausiai bus toks pat kruvinas, kaip ir žygis į Bachmutą“, – sakė jis.
Taigi galbūt mūšyje dėl Bachmuto svarbiausia yra tai, kiek nuostolių patyrė kiekviena pusė ir ką tai gali reikšti kitam šio karo etapui.
Parengta pagal BBC inf.
