„Turiu paskelbti, kad Rusija stabdo savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, – sakė V.Putinas savo metinėje kalboje apie valstybės padėtį. – Niekas neturėtų turėti iliuzijų, kad pasaulinis strateginis paritetas gali būti pažeistas“.
START sutartis 2021 m. buvo pratęsta penkeriems metams. Sutartyje buvo numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 ilgojo nuotolio branduolinių kovinių galvučių, t. y. mažiau nei pagal ankstesnę START sutartį.
Visgi Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala paaiškino, jog minėtas susitarimas pastaruoju metu ir taip tinkamai neveikė.
„Svarbu pažymėti, kad Rusija šį susitarimą suspendavo, o ne nutraukė, todėl yra galimybė, kad jis bus kada nors atnaujintas, bet praktiškai jis buvo neveikiantis jau kurį laiką, nes jo esmė yra galimybė patikrinti, ar yra laikomasi sutartinių įsipareigojimų, o inspektavimai nevyksta jau kelerius metus ir akivaizdu, kad dabartinių santykių fone jie ir nelabai galėtų vykti, todėl sutartis faktiškai jau ir taip buvo suspenduota“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kojala.
Paklaustas, kodėl jau anksčiau nebuvo vykdoma tinkama įsipareigojimų priežiūra, politologas išskyrė jau metus besitęsiančią įtemptą geopoltinę situaciją Europoje – karo sąlygomis saugumo susitarimų prižiūrėti neįmanoma.
„Tai atspindėjo ir blogėjančius šalių santykius, anksčiau taip pat tai buvo susieta ir su koronaviruso pandemija ir, aišku, karo kontekste tai tampa apskritai labai sunkiai įmanoma, tad tikėtina, kad kol Rusijos agresija nesibaigs, kol Ukrainoje esmingai nepasikeis situacija, tie inspektavimai ir nebus įmanomi“, – paaiškino RESC direktorius.
„Vakarų šalys, ypač Jungtinės Valstijos, kaip pasirašiusi pusė, visada deklaravo, kad šis susitarimas yra svarbus ir jo laikymasis yra siektinas bei sveikintinas, tačiau akivaizdu, kad iš Kremliaus pusės tos nuostatos buvo kitokios“, – pridūrė L.Kojala.
Ilgalaikis tarptautinių saugumo įsipareigojimų nesilaikymas tik dar kartą įrodė, jog Rusija veikia, vadovaudomasi imperializmo politika, o V.Putino svaičiojimai apie neva Vakarų Maskvai keliamas grėsmes yra bandymai pateisinti šią agresyvią politiką Rusijos visuomenės akyse.
„Šis susitarimas negalėjo užkardyti kelio tokiems Kremliaus veiksmams jau dabar, nes jos įgaliojimas yra susietas su galimybėmis patikrinti, ar yra laikomasi įsipareigojimų. – priminė L.Kojala. – JAV siuntė signalą, kad iš savo pusės įsipareigojimus yra linkusios vykdyti, bet iš Kremliaus pusės signalai buvo kitokie ir tai tiesiog atspindi situaciją, kuri pusė šiandien yra agresorė, kauriaujanti valstybė, nuolatos akcentuojanti, kad kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visus Vakarus.“
Beveik dvi valandas trukusį V.Putino metinį pranešimą politologas apibūdino kaip eilinį vidaus auditorijai skirtą propagandos kratinį.
„Buvo pakartota labai daug dalykų, kuriuos mes jau esame daug kartų girdėję: kad dėl visko kalti Vakarai, kad Vakarai yra degradavę morališkai, kad Rusijos ekonomika yra stipri kaip niekada, o Rusijos kariuomenė yra modernizuojama, kad atlieptų visas grėsmes ir kad Rusija neva yra tik taikos siekianti šalis.
Manau, kad didžioji dalis tų teiginių, lygiai taip pat, kaip kalbėjimas apie socialinių problemų sprendimą, jie yra girdimi kone kiekviename V.Putino viešame pasisakyme“, – apibendrino L.Kojala.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos sprendimo stabdyti savo dalyvavimą bendroje su JAV branduolinio nusiginklavimo sutartyje ir skatino tai permąstyti.
„Pastaraisiais metais Rusija pažeidė ir pasitraukė iš svarbių ginklų kontrolės susitarimų, – pažymėjo J.Stoltenbergas. – Šiandieniniu sprendimu dėl Naujosios START sutarties išardyta visa ginklų kontrolės arcihitektūra.“
„Raginu Rusiją persvarstyti savo sprendimą ir gerbti esamus susitarimus“, – pridūrė Aljanso vadovas.
