Švedijos gynybos ministerija pranešė, kad abi šalys derasi dėl „dar glaudesnio bendradarbiavimo, tiek dvišalio, tiek ir per NATO struktūras“.
Vadinamoji Gynybos bendradarbiavimo sutartis (Defence Cooperation Agreement – DCA) apims „Amerikos karių teisinį statusą Švedijoje, gynybinės medžiagos saugojimą ir investicijas į infrastruktūrą, tai svarbu, kad Švedija, kaip priimančioji šalis, galėtų teikti paramą“, laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į pernai vasarį Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir praėjusiais metais pateikė prašymą įstoti į JAV vadovaujamą gynybos Aljansą. Turkija atsisako ratifikuoti jų paraiškas, kaltindama abi šalis, kad jos suteikia saugų prieglobstį neteisėtoms kurdų grupuotėms, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.
Dauguma Turkijos reikalavimų susiję su Švedija, nes ši šalis palaiko tvirtesnius ryšius su kurdų diaspora.
Sekmadienį per Švedijoje vykusią saugumo konferenciją Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, gruodį Turkijoje susitikęs su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pareiškė, kad kai kurių Ankaros reikalavimų Švedija negali priimti. „Turkija patvirtino, kad padarėme tai, ką pažadėjome padaryti, bet ji taip pat kelia reikalavimų, kurių negalime ir nenorime patenkinti“, – sakė U. Kristerssonas.
