„Tokių rezultatų dar niekada nebuvo pasiekta“, – antradienį sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai.
Ukrainos konsultacinės bendrovės „Molfar“, remiančios šalies karines pastangas, vadovas Artemas Starosiekas apskaičiavo, kad numušti droną raketa kainuoja iki septynių kartų brangiau nei jį paleisti. Kai kurie analitikai teigia, kad Kremlius gali remtis šia naudinga lygtimi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija savo sėkmę stato ant „mūsų žmonių, mūsų priešlėktuvinės gynybos, mūsų energetikos sektoriaus išsekimo“.
„Molfar“ skaičiavimais, nuo rugsėjo mėnesio Rusija į Ukrainą paleido apie 600 bepiločių orlaivių. Dėl daugybės okupantų raketų smūgių, visoje Ukrainoje nutrūko elektros energijos, šildymo ir vandens tiekimas kaip tik tuo metu, kai šalyje prasidėjo žiema.
Irane pagaminti bepiločiai lėktuvai „Shahed-136“, kuriuos Maskva naudoja nuo spalio mėnesio, yra palyginti nesudėtingi prietaisai ir gana pigūs, o ginklų, naudojamų juos numušti danguje, kaina, pasak ekspertų, gali būti daug didesnė.
Savadarbių dronų gamyba gali kainuoti vos 20 000 eurų, tuo tarpu raketos „žemė-oras“ paleidimo kaina gali svyruoti nuo daugiau nei 130 000 eurų už sovietų laikų „S-300“ iki beveik 500 000 eurų už raketą iš amerikiečių NASAMS sistemos.
Nuo karo pradžios vasario mėn. abi pusės bepiločius orlaivius naudoja ne tik žvalgybai, bet ir atakoms. Tai pirmas kartas, kai šie prietaisai taip plačiai naudojami kare.
Kai kurie karo ekspertai Ukrainą laiko moderniausių ginklų ir informacinių sistemų bandymų poligonu, galinčiu nulemti ateinančių kartų karybos modelius.
Laikydamasis operatyvinės paslapties, kuri gaubia didžiąją karo planavimo dalį, Kijevas nedaug atskleidžia apie išlaidas, taip pat apie oro gynybos detales, laikydamasi operatyvinės paslapties. Dėl šios priežasties sunku atlikti išsamią kaštų analizę.
Nors Ukrainos pajėgos sėkmingai kovojo su dronais naudodamos priešlėktuvinius pabūklus ir net mažo kalibro ginklus – tai pasikeitė rusams pradėjus rengti atakas naktimis.
Dabar Kijevas taip pat dažnai pasikliauja raketomis, paleistomis iš karo lėktuvų ir žemės. Savaitgalį, pasak pareigūnų, Ukraina, siekdama atremti dronus, kelis kartus panaudojo raketas „žemė-oras“, šaudomas iš NASAMS.
CNA tyrimų instituto Rusijos kariuomenės ekspertas Michaelas Kofmanas sakė, kad ukrainiečiai gynybai naudojo „įvairių oro gynybos sistemų zoologijos sodą“, įskaitant sovietų laikų ir NATO raketų sistemas, kurių kiekviena pasižymi savitais kaštais.
Kai kurie Ukrainos priešlėktuviniai pabūklai, pavyzdžiui, radaru valdoma mobiliųjų pabūklų sistema „Gepard 2“, yra nebrangi, palyginti su kitomis diegiamomis sovietmečio ir Europos gynybos sistemomis.
Tačiau kai kurios amerikiečių gamybos perėmimo raketos yra gana brangios, palyginti su bepiločiais orlaiviais.
Nepaisant to, įvertinti bepiločių orlaivių numušimo raketomis pagrįstumą ne visada paprasta.
Karo studijų instituto analitikas George'as Barrosas sakė įtariantis, kad Ukraina dislokuoja sudėtingesnes ir brangesnes oro gynybos sistemas, siekdama apsaugoti jautrią ir svarbią infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, numušti droną kainuoja kur kas mažiau nei suremontuoti sugriautą elektrinę, pažymėjo J. Starosiek. Esama ir žmogiškojo veiksnio.
„Žmonės vis dar gyvi“, – sakė jis.
Londone įsikūrusios tyrimų organizacijos „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos konsultantas Mathieu Boulegue sakė, kad šiuo metu Ukraina turi pakankamai oro gynybos ginklų ir šaudmenų, kad galėtų kovoti su Rusijos dronų keliama grėsme.
„Kaina nesvarbi tol, kol Vakarai ir toliau teiks Ukrainai karinę pagalbą, – sakė jis. – Šiuo metu Kijevo problema yra ta, kad jie neturi pakankamai šaudmenų atsargų savo oro gynybos grandinėje, kad galėtų numušti šiuos dronus.“
Suvokdami riziką, kad Vakarų sąjungininkai gali pavargti nuo paramos Ukrainos gynybai išlaidų, o šis rūpestis dar labiau sustiprėjo, kai JAV Atstovų Rūmų vadovavimą perėmė respublikonai, Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad Rusijos taktika keičiasi.
Baltieji rūmai teigė žinantys apie pranešimus, kad Kremlius ir Teheranas siekia Rusijoje sukurti bendrą bepiločių orlaivių gamybos liniją. Ilgalaikėje perspektyvoje, sakė J. Boulegue, tai leistų Maskvai dislokuoti dar daugiau bepiločių orlaivių atakų metu.
„Dėl to Ukrainos oro gynybos sistema patirs dar didesnę įtampą“, – sakė jis.
Tai padeda paaiškinti, kodėl Ukraina pritaikė savo taktiką, iš dalies rengdama smūgius bazėms giliai Rusijos teritorijoje.
Tikslas, aiškino J. Boulegue'as, yra „padidinti atgrasymą, o tai, kaip jie tikisi, mažiau apkraus priešlėktuvinę gynybą“.
Kol kas Maskva pakeitė tai, kaip ji naudoja jau turimus bepiločius orlaivius.
Rusijos pajėgos vis dažniau paleidžia savo sprogstamuosius dronus naktį ir žemai palei Dniepro upę, kad Ukrainai būtų sunkiau juos aptikti, sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, kalbėjęs per Ukrainos radiją.
„Taikinį aptinkanti radaro antena jo nepamatys, jei taikinys skris žemiau antenos lygio“, – sakė jis.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
