V.Putinas pavedė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu inicijuoti paliaubas nuo sausio 6 d. 12:00 val. iki sausio 7 d. 24:00 val. išilgai „visos kontaktinės linijos Ukrainoje“ ir paragino Ukrainą sutikti su paliaubomis, kad daug stačiatikybę išpažįstančių piliečių galėtų dalyvauti pamaldose rusų stačiatikių Kalėdų dieną.
Kremliaus lyderio pranešimas buvo tariamas atsakas į Maskvos patriarcho Kirilo raginimą laikinai nutraukti ugnį minint Kūčių vakarą ir Kristaus gimimo dieną. Ukrainos ir Vakarų šalių pareigūnai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, nedelsdami atkreipė dėmesį į pareiškimo apie paliaubas veidmainiškumą ir pabrėžė, kad Rusijos pajėgos ir toliau smogė Ukrainos karinei bei civilinei infrastruktūrai gruodžio 25 d. – kai daugelis stačiatikių ukrainiečių švenčia Kalėdas ir Naujuosius metus.
V.Putinas galimai siekė užtikrinti 36 valandų pertrauką Rusijos kariams, per kurią jie galėtų pailsėti, atgauti jėgas ir persiorientuoti, siekiant vėl pradėti puolamąsias operacijas svarbiausiuose fronto ruožuose. Tokia pertrauka būtų naudinga Rusijos kariams ir atimtų iš Ukrainos iniciatyvą.
Pats V.Putinas negali pagrįstai tikėtis, jog Ukraina laikysis šių staiga paskelbtų paliaubų sąlygų, ir gali būti, kad paliaubas paskelbė norėdamas parodyti Ukrainą kaip nesugebančią prisitaikyti ir nenorinčią žengti būtinų žingsnių derybų link. Tai yra sąmoninga informacinė taktika, kurią Rusija jau anksčiau taikė, kaip pranešė ISW. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gruodžio 14 d. ypač pabrėžė, kad Rusija neplanuoja paliaubų per rusų stačiatikių Kalėdas, todėl V.Putino pranešimas sausio 5 d. buvo netikėtas.
2023 m. rusų stačiatikių Kalėdų data, šiaip ar taip, žinoma jau šimtmečius. Jei V.Putinas būtų rimtai ketinęs skelbti religinio pobūdžio paliaubas, jis turėjo pakankamai laiko joms pasirengti. Ugnies nutraukimo paskelbimas per 24 valandas nuo tos dienos, kai jis turėjo įsigalioti, leidžia manyti, kad jis buvo paskelbtas siekiant parodyti Ukrainos pajėgas, kurios tęsia kovą per visą paliaubų laikotarpį, kaip nenorinčias siekti taikos ir norinčias kovoti bet kokia kaina.
Tai, kad V.Putinas paliaubas grindžia religiniais motyvais, papildomai sustiprina dar vieną dvigubą Rusijos informacinę operaciją, kurios metu Ukraina vaizduojama kaip religinių grupių slopintoja, o V.Putinas – kaip tikrasis krikščionių tikėjimo gynėjas.
Kaip ISW jau anksčiau yra pastebėjusi, Kremlius panaudojo diskusijas apie Rytų stačiatikybę, kad apkaltintų Kijevą religinių laisvių engimu Ukrainoje. Rusijos šaltiniai neseniai sužinojo apie Ukrainos valstybės saugumo tarnybos (SBU) vykdomus reidus prieš rusų stačiatikių bažnyčias ir dvasininkus bei Ukrainos sankcijas su Kremliumi susijusiems Ukrainos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato elementams. Šios priemonės nėra pastangos slopinti religines laisves Ukrainoje, o veikiau nukreiptos prieš aiškiai prokremliškus Rusijos stačiatikių bažnyčios elementus, kurie materialiai, politiškai ir dvasiškai rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Staiga paskelbus paliaubas su Ukraina, kurios turėjo būti suderėtos gerokai anksčiau, Rusija galės pateikti Ukrainą kaip pažeidžiančią tikinčiųjų teisę švęsti Kalėdas, nes karo veiksmai tikriausiai tęsis sausio 6 ir 7 d. Ši informacinė operacija gali paremti nepagrįstą Kremliaus naratyvą, kad Ukraina persekioja stačiatikius ir rusakalbius – naratyvą, kurį V.Putinas ne kartą pateikė kaip savo neteisėtos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. pateisinimą.
Skelbimas apie paliaubas pozicionuoja V.Putiną kaip krikščioniškųjų vertybių ir įsitikinimų garantą. V.Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai karą Ukrainoje dažnai įrėmindavo kaip religinį karą prieš „šėtoniškus“ ir „fanatiškus“ Ukrainos visuomenės elementus, kurie siekia pakirsti tradicines religines vertybes ir moralę. V.Putino siūlomos paliaubos palaiko melagingas Rusijos informacines operacijas, esą Rusija kariauja šventąjį karą prieš amoralią Ukrainos visuomenę ir jos sekuliarius Vakarų prižiūrėtojus. Iš tikrųjų Rusijos pajėgos nuo 2014 m. okupuotoje Ukrainos teritorijoje slopina religijos laisvę.
Į pranešimą apie paliaubas promaskvietiška Rusijos karinių tinklaraščių informacinė erdvė sureagavo piktdžiugišku nepasitenkinimu.
Keletas žinomų karinių tinklaraščių autorių pabrėžė, kad Rusijos kariai apskritai nenori paliaubų, ir pažymėjo, kad tai yra nenaudingas, pralaimėjimą skatinantis triukas, kuris vargu ar apskritai gali būti sėkmingas.
Vienas karinis tinklaraštininkas, kuris anksčiau buvo įsitvirtinęs Rusijos daliniuose Bachmute ir rugsėjo mėn. dalyvavo aneksijos ceremonijoje Kremliuje, reaguodamas į paliaubas vartojo atvirai genocidinę, dehumanizuojančią retoriką ir teigė, kad Rusijos kariai nenori kompromiso: „Jie nori nužudyti kiekvieną žmogų, apsirengusį priešo kariuomenės uniforma, nepriklausomai nuo lyties ir aplinkybių, privertusių tą „antžmogį“ dėvėti šią uniformą.“
Toks požiūris, kylantis iš karinių tinklaraščių autorių, kurie paprastai gana palankiai vertina V.Putino poziciją karo klausimu, yra vertas dėmesio ir kenkia V.Putino gebėjimui pristatyti Rusiją kaip šalį, linkusią derėtis. Tai, kad V.Putinas ir toliau palaiko ryšius su šia tinklaraštininkų bendruomene, ypač su tais, kurie dažnai atvirai ragina vykdyti genocidą, rodo, kad V.Putinas nenusprendė daryti kompromisų dėl savo tikslų Ukrainoje.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos lyderio V.Putino įsakymas dėl dviejų dienų paliaubų per stačiatikių Kalėdas Ukrainoje yra tik bandymas gauti atokvėpio savo karo veiksmams.
„Jis buvo pasirengęs gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias, – sakė J. Bidenas, pridurdamas: – Manau, kad jis tiesiog bando įkvėpti oro“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat pasmerkė Rusijos paskelbtas paliaubas Ukrainoje ir pareiškė, kad jei prezidentas V.Putinas iš tikrųjų norėtų taikos, „jis grąžintų savo karius namo“.
„Vadinamosios paliaubos neatneša nei laisvės, nei saugumo žmonėms, kasdien gyvenantiems baimėje dėl Rusijos okupacijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Baerbock.
Parengta pagal „understandingwar.org“ inf.
