Šią savaitę, kalbėdamas žurnalui „The Economist“, Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas sakė, kad tikisi naujo Rusijos puolimo prieš Kijevą pirmaisiais 2023 metų mėnesiais.
„Rusai rengia apie 200 000 naujų karių. Neabejoju, kad jie dar kartą užpuls Kijevą“, – teigė V. Zalužnas.
Jis pridūrė, kad didelė Rusijos ataka gali įvykti „vasario mėnesį, geriausiu atveju – kovo mėnesį, o blogiausiu – sausio pabaigoje“.
Nors rugsėjo–spalio mėnesiais Rusija mobilizavo 300 000 rezervistų, karo ekspertai tvirtina, kad naujosios pajėgos vargu ar bus pakankamai apmokytos ar aprūpintos, kad galėtų bandyti dar kartą šturmuoti Ukrainos sostinę.
Pirmasis bandymas vasario ir kovo mėnesį baigėsi pažeminimu dėl atkaklių Ukrainos gynybos pastangų ir didelių aprūpinimo, žvalgybos ir vadovavimo problemų rusų gretose.
„Man toks puolimas neatrodo labai tikėtinas, bet kartu ir nėra neįmanomas“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas rusų karo analitikas Aleksandras Chamčichinas.
Neseniai Jungtinių Valstijų karo ekspertas Michaelas Kofmanas, aptardamas Rusijos pajėgumus, taip pat įvertino, kad Rusijos perėjimas į puolimą yra „gana mažai tikėtinas scenarijus“.
„Jiems labai trūksta amunicijos, o Rusijos kariuomenės veikla dabar labai glaudžiai susijusi su artilerijos šaudmenų prieinamumu“, – tinklalaidėje „War on the Rocks“ teigė M. Kofmanas.
Penktadienį paklausti apie šiuos ukrainiečių komentarus, Baltieji rūmai jais suabejojo.
„Nematome jokių požymių, kad netrukus bus imtasi veiksmų prieš Kijevą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.
Pentagono atstovas Patas Ryderis atsisakė „spekuliuoti apie galimas ateities operacijas“, tačiau pridūrė, kad „žinome, jog Rusija ir toliau bando imtis puolamųjų veiksmų“.
Rusų vadas
Būsimi Rusijos kariniai pajėgumai Ukrainoje labai priklausys nuo naujojo vado Sergejaus Surovikino, Maskvos karų veterano nuo sovietų invazijos į Afganistaną laikų.
Negailestingumu garsėjančiam generolui pavesta integruoti naujai pašauktus karius ir atkurti smarkiai nukentėjusius Rusijos kovinius dalinius.
Australijos generolas Mickas Ryanas pabrėžė, kad S. Surovikinas taip pat dirbo siekdamas suvienyti susiskaldžiusią Rusijos vadovavimo sistemą ir geriau integruoti oro paramą su antžeminėmis operacijomis.
„Surovikinas vadovauja kariuomenei, kuri kenčia nuo žemos moralės ir nuolat praranda savo žmones bei geriausią techniką, – žurnale „Foreign policy“ rašė M. Ryanas. – (...) Kol kas duomenys rodo, kad pajėgos, kurias Rusija mobilizavo žuvusiems ir sužeistiesiems pakeisti, negauna tinkamo mokymo, kurio reikia, kad būtų sėkmingi.“
Tačiau jis perspėjo, kad Sibire gimęs vadas „beveik neabejotinai rengia aiškiai sutelktus mūšio planus, skirtingai nuo ankstesnių puolimų, kurie išsklaidė Rusijos karius“.
Vakarų pagalba
Bet koks Kijevo puolimas būtų nepaprastai sudėtingas, o miesto būtų beveik neįmanoma užimti, jo nesunaikinus.
„Užimti miestą jo nesunaikinus sunku, išskyrus tuos atvejus, kai nusprendžiama pasiduoti, kaip, pavyzdžiui, 1940 metais Paryžiuje“, – sakė A. Chamčichinas.
Viduržemio jūros regiono strateginių studijų fondo, Prancūzijoje įsikūrusio analitinio centro, direktorius Pascalis Ausseuras teigė, kad šie Ukrainos komentarai yra pastangos sutelkti Vakarų sostinių protus.
Nuo vasario mėnesio Ukraina atsilaikė ir pasipriešino Rusijos invazijai dėl Vakarų finansinės pagalbos ir aukštųjų technologijų ginkluotės antplūdžio.
„Ukrainiečiai šaukia: „Padėkite mums ir toliau, nenuvilkite mūsų“, – AFP teigė P. Ausseuras. – Šie pareiškimai skirti Vakarams, kad jie pasakytų „mes vis dar galime viską prarasti“.“
Jie taip pat gali būti nukreipiamoji taktika, Ukrainai ketinant pulti pietryčiuose, vidury žiemos įšąlant žemei, taip transporto priemonėms lengviau galint važiuoti bekele.
„Man būtų keista, jei ukrainiečiai užimtų gynybines pozicijas, kurios neleistų jiems pradėti puolamųjų operacijų iki kovo mėnesio“, – sakė P. Ausseuras.
