Balandžio 13 d. buvo bene blogiausia diena bandymui nuskandinti Rusijos pajėgų kreiserį „Moskva“ – oras buvo siaubingas, nurodė „Ukrainska Pravda“. Nuo pat ryto dangų virš Juodosios jūros palei Ukrainos pakrantę dengė gausūs lietaus debesys. Buvo labai sunku pamatyti objektus jūroje – nepadėjo nei lėktuvai, nei Bairaktaro bepiločiai orlaiviai, nei optiniai palydovai.
Dėl šių priežasčių kreiserio „Moskva“ įgula manė, kad yra visiškai saugi.
„Jie suprato, kad iš dangaus jų nematyti, iš kranto – taip pat. Be to, jie turi labai rimtas priešlėktuvinės gynybos sistemas ir kitas apsaugos sistemas. Todėl jie nuplaukė 120 kilometrų atstumu nuo Ukrainos krantų ir šis perdėtas pasitikėjimas juos sužlugdė“, – teigė vienas iš Ukrainos raketų mokslininkų, dalyvavusių kuriant ukrainiečių priešlaivinę raketą „Neptun“.
Tačiau tą pačią dieną, apie 16.00 val., „Neptun“ komplekso operatorius gavo labai netikėtų duomenų – įprastas radaras parodė didelį taikinį apie 120 km nuo kranto. Tokio dydžio objektas šiame Juodosios jūros sektoriuje galėjo būti tik kreiseris „Moskva“. Numatoma skrydžio trukmė iki šio taikinio turėjo būti kiek daugiau nei 6 minutės.
Kyla klausimas, kaip įprastinis radaras galėjo parodyti už horizonto esantį taikinį tokiu atstumu? Kadangi virš jūros buvo tankūs debesys, radaro signalas nuo jų atsispindėjo į vandens paviršių, o nuo vandens – atgal į debesis.
„Invazijos metu mes neturėjome jokio už horizonto veikiančio radaro ir Rusija tą žinojo. Bet kadangi debesys buvo labai žemai ir signalas tarp vandens ir debesų neturėjo kur eiti, radaras staiga pasiekė „Moskva“ kreiserį, – laikraščiui nurodė šaltinis.
Rusai buvo taip įsitikinę savo neprieinamumu Ukrainos pajėgoms, kad, pasak pašnekovų, jie tikriausiai net neįjungė priešlėktuvinės gynybos sistemų.
„Neptun“ yra ukrainiečių priešlaivinė raketa, kurios maksimalus veikimo radiusas iki 280 km. Raketos iš transporto priemonių paleidžiamos iš specialių konteinerių (TLC), kurių išmatavimai 5,300 × 600 × 600 mm. Pati raketa yra 5,050 mm ilgio.
„Sistema pritaikyta kovai su laivais ir transporto konvojais. Raketa iki paskutinės akimirkos nepastebimai prisėlina prie laivo ir yra beveik nematoma įprastinėms oro gynybos sistemoms, nes skrenda virš vandens“, – teigė šaltinis iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos.
Po kelių minučių dvejonių ir pasitarimų operatorius davė komandą „paleisti“, ir dvi raketos nuskriejo rusų kreiserio link.
Vakarų žiniasklaidos įvykio versija
Pasak laikraščio „The New Yorker“, balandžio 13 d. Ukraina nusiuntė prašymą NATO Europos centrui patvirtinti taikinio koordinates ir iš ten gavo teigiamą atsakymą dėl kreiserio.
„The New York Times“ teigė, kad vykdant Ukrainos prašymą buvo pasitelktas amerikiečių žvalgybinis lėktuvas „P-8 Poseidon“, kuris nurodė tikslias koordinates. Tokia pati informacija pateikta specializuotame leidinyje „Navy Recognition“.
Tačiau Ukrainos kariniai sluoksniai skeptiškai vertina „pernelyg didelį sąjungininkų vaidmens sureikšminimą“.
„Visos šios istorijos apie tai, kaip „didieji dėdės“ mums padeda – tai tik naudinga Rusijai. Iš tikrųjų mes patys galime išspręsti neįtikėtinai sudėtingas problemas. Ar tikrai manote, kad buvo sunku rasti kreiserį „Moskva“? Tai 120 metrų aukščio geležies ir elektronikos „kalnas“ nedidelėje Juodosios jūros dalyje. Jį gali aptikti bet kuris palydovas bet kokiu atstumu. Mes tai nuolat matėme ir fiksavome“, – teigė vienas iš laikraščio pašnekovų Ukrainos kariuomenės vadovybės sluoksniuose.
„Turėjome duomenų iš kelių dešimčių palydovų. Problema buvo ne rasti „Moskva“, o jį paimti“, – pridūrė jis.
Balandžio 13 d. vos tik jį pastebėjus Ukrainos pajėgoms, apie 16 valandą buvo paleistos dvi „Neptun“ raketos.
Vėliau link „Moskva“ iš skirtingų krypčių vienu metu atplaukė keturi laivai. Tačiau jūroje prasidėjo audra ir bet kokios gelbėjimo operacijos tapo labai sudėtingos.
Kai Ukrainos kariškiai suprato, kad vilkikas iš Krymo atplaukė prie „Moskva“, jiems tapo aišku, kad situacija prie kreiserio yra kritinė. Nebuvo įmanoma nuvilkti sudužusio kreiserio į Krymą. Dėl audros buvo prarastos pirmosios kritinės valandos.
Balandžio 14 dieną Ukrainos žiniasklaida pirmoji pranešė, kad Rusijos laivyno flagmano nebėra.
„Neptun“ krikštas
Laikraščio teigimu, mažai kas žino, kad pirmą kartą „Neptun“ koviniais tikslais buvo panaudotos ne balandžio mėnesį, o pirmosiomis plataus masto Rusijos invazijos dienomis.
Tuomet trys Rusijos desantiniai laivai paliko Krymo uostus ir pajudėjo link Ukrainos pakrantės Mykolajivo srityje. Rusų karių išsilaipinimas šioje teritorijoje suteikė jiems atramos tašką pulti Mykolajivą ir Odesą.
Būtent šiems laivams smogti buvo paleistos pirmosios trys „Neptun“.
„Pirmosios raketos buvo paleistos iš Odesos regiono pietų Mykolajivo kryptimi. Raketos turėjo praskrieti virš Odesos, o kad miestui būtų užtikrintas saugumas, jos buvo paleistos ne 5–6 metrų aukštyje virš vandens, kaip turėtų būti, o maždaug 120 metrų aukštyje. Akivaizdu, kad rusai jas aptiko ir greičiausiai sunaikino. Įdomu tai, kad jie net numušė savo pačių lėktuvą, kuris tame rajone medžiojo „Neptun“, – teigė šaltinis iš karinių sluoksnių, susijusių su „Neptun“ projektu.
Tai įvyko ne vėliau kaip vasario 26 d. Tą dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė oficialų pranešimą, kad Rusijos karo laivas numušė savo lėktuvą virš Juodosios jūros.
Nė viena „Neptun“ nepataikė į taikinį, tačiau, pasak šaltinių, Rusijos desantiniai laivai, užklupti raketų smūgių galimybės, apsisuko ir pajudėjo Krymo link.
Dar 2020 m. po sėkmingų bandymųraketinis kompleksas „Neptun“ buvo patvirtintas, tačiau projektas buvo sustabdytas. Tik metų pabaigoje, ypač po „Luch“ projektavimo biuro vadovo Oleho Korostelevo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo, asmeniniu prezidento prašymu buvo rasti pinigai „Neptun“.
Pirmasis visavertis „Neptun“ kompleksas ant naujosios „Tatra“ važiuoklės buvo surinktas 2021 m. rugpjūtį prieš Nepriklausomybės dienos 30-ųjų metinių paradą.
2021 m. gruodį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio laivyno vadas Oleksijus Neižpapa karinės televizijos laidoje paskelbė, kad pirmasis „Neptun“ dalinys kariuomenę turėtų pasiekti tik 2022 m. pavasarį.
Tačiau net ir gruodžio mėnesį raketų dar nebuvo. Laikraščio duomenimis, pirmosios valstybės užsakytos raketos kariuomenei į Odesą atkeliavo tik 2022 m. vasario 20 d.
Likus vos kelioms dienoms iki Rusijos invazijos, jos buvo išvežtos iš gamyklos Kijeve, kurią Rusija nuo to laiko tris kartus apšaudė raketomis.
„Neptun“ gedimai
Pirmasis „Neptun“ raketos panaudojimas kariuomenei paliko dvigubą įspūdį. Kompleksų įgulos buvo apmokytos raketų kūrėjų, o po vasario mėnesio paleidimų kariškiams kilo nerimą keliančių abejonių.
„Didžiausias operatorių nusivylimas, kai jų raketos tiesiog kažkur dingsta nepataikiusios. Todėl po pirmųjų paleidimų, kažkur kovo mėnesį, už kompleksą atsakingas operatorius pradėjo darytis paranojiškas gerąja prasme. Jis įsakė patikrinti visas raketas – mazgas po mazgo“, – teigė pašnekovas iš Ukrainos karinių sluoksnių, susipažinęs su situacija.
Iš Kijevo „Luch“ projektavimo biuro, kuris yra pagrindinis raketos kūrėjas, atvyko grupė specialistų ir aptiko labai įtartiną modelį.
„Specialistai atvyko iš Kijevo ir labai išsigando. Jie išsiaiškino, kad visose raketose viena detalė buvo netvarkinga, todėl raketos nesprogo taip, kaip turėjo. Jie viską sutvarkė, ir kito paleidimo metu dvi raketos pataikė į taikinį ir sprogo“, – pasakojo šaltinis, dalyvaujantis „Neptun“ projekte.
„Nuolat esame kviečiami ką nors taisyti ar tikrinti. Tai yra produkto specifiškumas. Raketoje sumontuota labai jautri elektronika, todėl net ir paprasčiausio gabenimo etape jai gresia daug pavojų. Nemanau, kad įvyko koks nors sabotažas“, – patikino šaltinis raketą kuriančioje bendrovėje.
Tuo pat metu du kiti nepriklausomi šaltiniai, ypač iš kariuomenės vadovybės, teigia, kad raketos galėjo būti sugadintos tyčia.
„Ši istorija iš tiesų nutiko. Paaiškėjo, kad visos raketos turėjo tą patį gedimą, ir jis buvo akivaizdžiai tyčinis. Tai buvo vienintelis kartas per visą karą, kai galėjau pasakyti, kad tai atrodo kaip išdavystė. Bet viskas buvo sutvarkyta, ir „Moskva“ nebėra“, – teigė šaltinis Ukrainos žvalgyboje.
