Rusijos gynybos ministerija teigia, kad išpuolius įvykdė Ukrainos bepiločiai orlaiviai, kuriuos, jos teigimu, numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba. Vaizdai – tiek palydoviniai, tiek fotografijos – rodo, kad vienoje bazėje Riazanės srityje buvo padaryta tam tikra žala tolimojo nuotolio Rusijos kariniams lėktuvams Tu-95 ir Tu-22M.
Tuo metu Saratovo regione esantis Engelso aerodromas yra pagrindinė Rusijos ilgojo nuotolio aviacijos bazė šalies vakaruose, čia sutelkta virš 30 bombonešių. Šie lėktuvai yra Rusijos branduolinio atgrasymo dalis ir buvo dažnai naudojami raketų prieš Ukrainą leidimui. Nuo spalio mėnesio Kremlius šiais strateginiais bombonešiais pamažu ardė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl artėjant žiemai milijonai žmonių liko be šilumos ir elektros energijos.
„Rusija tikriausiai sureaguos laikinai išskaidydama bombonešius kelete aerodromų. Rusijos karinė vadovybė, tikėtina, pamėgins nustatyti karininkus, laikomus atsakingais už incidentą, ir griežtai juos nubaus“, – pažymi JK gynybos ministerija.
Šie sprogimai atkreipė dėmesį į Ukrainos pastangas kurti ilgesnio nuotolio kovinius dronus.
Nepaisant to, kad oficialiai Ukrainos gynybos ministerija nepateikė jokių oficialių komentarų dėl sprogimų, o Ukrainos vyriausybė nepripažino savo arsenalą papildžiusi tolimojo nuotolio atakos dronais, neįvardintas aukšto rango Ukrainos pareigūnas „The New York Times“ sakė, kad smūgiams suduoti dronai buvo paleisti Ukrainos teritorijoje ir bent vieną ataką koordinavo spec. pajėgos.
Tai galėtų patvirtinti dar prieš smūgius Rusijos aerodromuose pasirodžiusi informacija apie ukrainiečių droną, kurio skrydžio nuotolis siekia 1000 km.
Valstybinė ginklų gamintoja „Ukroboronprom“ per pastarąsias kelias savaites kelis kartus nurodė, kad jau baigia kurti naują tolimojo nuotolio droną.
Spalio mėn. ji socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą kartu su atvaizdu, kuris atrodė kaip drono konstrukcijos dalis. „Skrydžio nuotolis – 1000 km, kovinio vieneto svoris – 75 kg. Dedame paskutinius štrichus ant šio“, – pranešime socialiniame tinkle nurodė gamintoja.
Po mėnesio, lapkričio 24 d., „Ukroboronprom“ paskelbė dar vieną įrašą: „Kitas bepiločių orlaivių bandymų etapas – Generalinio štabo viršininko pavedimu ruošiamės skrydžio bandymams pagal elektroninės kovos veiksmus. Orai, viena vertus, tampa problema, kita vertus, tai papildomas komplekso išbandymas. Savotiškas avarinis bandymas.“
Nuotraukoje buvo matyti ant, kaip manoma, drono užrašyti žodžiai „aš atsilyginsiu“.
Šeštadienį naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad bendrovės atstovė spaudai Natalija Sad Ukrainos televizijai sakė, jog „buvo užbaigti keli sėkmingų bandymų etapai“.
„Vadovaudamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko nurodymais, pereiname prie bandymų etapo, susijusio su elektroninio karo trikdymo aplinka“, – pridūrė ji.
Jei tai tiksli informacija, tai reiškia, kad didžioji dalis Rusijos dabar yra pasiekiama. Taip pat, kad didėja galimybė asimetriniam pranašumui, kuriuo Maskva naudojosi šiais metais – saugiai paleidžiant sparnuotąsias raketas iš Rusijos gilumos. Tačiau iki šiol nėra jokių viešų požymių, kad minėtas dronas buvo paruoštas dislokavimui arba kad jis dalyvavo sprogimuose Rusijos teritorijoje ankstyvą pirmadienį.
Vis dėlto Kijevas ne pirmą kartą sugeba nustebinti. Spalio pabaigoje Ukraina Maskvą užklupo netikėtai, kai anksti ryte surengė oro ir jūrų dronų ataką prieš Krymo uostą Sevastopolį, kuriame įsikūręs Rusijos okupacinis Juodosios jūros laivynas. Pranešama, kad buvo apgadintos kelios Rusijos fregatos, įskaitant flagmaną „Admiral Makarov“.
Bepiločiai orlaiviai, atrodo, taip pat suvaidino svarbų vaidmenį kitoje sėkmingoje ukrainiečių atakoje rugpjūčio mėn. prieš Sakų oro bazę Kryme, per kurią buvo susprogdinti devyni Rusijos karo lėktuvai.
Kijevas ne visada informuoja savo sąjungininkus prieš vykdydamas tam tikro pobūdžio rizikingas karines operacijas, sakė Vakarų pareigūnai. Jie mano, kad ukrainiečiai sąmoningai vengia atskleisti informaciją apie atakas, nuo kurių Vakarai gali bandyti juos atkalbėti, nes anksčiau buvo spaudžiami atsisakyti tam tikrų smūgių. Ypač jautri sritis – išpuoliai Rusijos teritorijos gilumoje.
„Mes puolame ten, kur jie silpni, ir giname ten, kur jie stiprūs“, – dar anksčiau sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas. Ukrainos karinę taktiką jis apibūdino kaip iš esmės „oportunistinę“.
Kremliaus reakcija
Antradienio rytą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė susitikimą su nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis. Kaip skelbiama Kremliaus interneto svetainėje, susitikimas buvo skirtas „vidaus saugumo užtikrinimui“, tačiau išsamesnė informacija nepateikiama.
Galimai susitikimas rengiamas reaguojant į atakas Rusijos aerodromams, antradienio rytą įvykus dar vienam sprogimui Rusijos Kursko oro uoste.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, abi bazės, kurioms buvo smogta, yra už 600 km Rusijos teritorijoje ir nepasiekiamos Ukrainos paskelbtam dronų arsenalui. Jokios filmuotos medžiagos ar nuotraukų, kuriose matytųsi bepiločių orlaivių liekanos, nebuvo paskelbta.
Tačiau tarp Rusijos karo tinklaraštininkų kilo pasipiktinimas dėl to, kad Maskvai nepavyksta užkirsti kelio ukrainiečių atakoms prieš strategines aviacijos bazes, esančias giliai rusų užnugaryje, konstatavo JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Pasak ISW, Rusijos kariniai „Telegram“ kanalai ragina šalies karinę vadovybę sankcionuoti masinius atsakomuosius smūgius ir Rusijos teritorijoje taikyti antiteroristines priemones.
Kaip pažymi institutas, karo tinklaraštininkai skundžiasi, kad Rusijos karinė vadovybė neatsižvelgia į jų pasiūlymus ir ignoruoja atvirojo kodo žvalgybinę informaciją (OSINT) – neva dėl to nepavyko užkirsti kelio atakoms prieš Rusijos karines bazes.
