Nuo gegužės pabaigos Rusijos pajėgos nuolat naudojo kovines pajėgas mažoms gyvenvietėms aplink Bachmutą; per kitus šešis mėnesius jos užsitikrino tik kelis kilometrus. Kaip ISW jau anksčiau pastebėjo, Rusijos pastangos žengti į priekį Bachmuto srityje lėmė nuolatinį Rusijos pajėgų ir technikos išsekimą, dėl kurio kariai savaitėmis ir mėnesiais buvo prikaustyti prie palyginti nereikšmingų gyvenviečių. Šis operacijų modelis labai primena ankstesnes Rusijos pastangas užimti Severodonecką ir Lysičanską karo pradžioje.
Kaip ISW įvertino šių metų birželio ir liepos mėnesiais, Ukrainos pajėgos iš esmės leido Rusijos pajėgoms sutelkti pastangas ties Severodonecku ir Lysičansku – du ribotos operacinės ir strateginės reikšmės miestus netoli Luhansko srities sienos, kad pasinaudotų nuolatiniu Rusijos kareivių ir technikos išsekimu per kelis mėnesius trunkančius įtemptus mūšius. Rusijos kareiviai galiausiai užėmė Lysičanską ir Severodonecką bei pasiekė Luhansko srities sieną, tačiau ši taktinė sėkmė davė nedidelę operacinę naudą, nes Rusijos puolimas rytuose pasiekė kulminaciją.
Rusijos pastangos šioje srityje iš esmės liko sustabdytos tose pačiose linijose, kurias jos pasiekė liepos pradžioje. Net jei Rusijos kareiviai ir toliau žengs link Bachmuto ir jo ribose ir net jei jie privers ukrainiečius kontroliuojamai pasitraukti iš miesto (kaip buvo Lysičansko atveju), pats Bachmutas jiems duos mažai operacinės naudos. Išlaidos, susijusios su šešis mėnesius truksiančiomis žiauriomis, įtemptomis ir išnaudojimu grindžiamomis kovomis aplink Bachmutą, gerokai viršija bet kokį operacinį pranašumą, kurį rusai gali gauti užėmę šį miestą. Kita vertus, Rusijos puolimai aplink Bachmutą sunaudoja didelę dalį Kremliaus turimos kovinės galios ir gali palengvinti tolesnius Ukrainos kontrpuolimus kitose vietose, teigia ISW.
Vidaus nesutarimai
Kremlius ir toliau stengiasi slopinti vidaus nesutarimus, priimdamas teisės aktus, kuriais išplečiama užsienio agentų ir užsienio įtakai pasiduodančių asmenų apibrėžtis.
Lapkričio 23 d. Rusijos žiniasklaida pradėjo pranešinėti, kad Rusijos vyriausybė patvirtino naujus apribojimus, kurie įsigalios gruodžio 1 d. ir kurie apribos užsienio agentais laikomų asmenų galimybes skelbti užsienio įtakotus informacijos šaltinius ir vykdyti viešą veiklą. Lapkričio 27 d. Rusijos teisingumo ministerija išplėtė atskirų užsienio agentų sąrašą, remdamasi tuo, kad šie asmenys vykdo neįvardytą politinę veiklą.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino 2012 m. „Užsienio agentų įstatymo“ pataisas, kuriomis pirminė užsienio agentų apibrėžtis išplečiama, įtraukiant visus asmenis, kuriems užsienio subjektai daro neapibrėžtą įtaką ar spaudimą. Pataisomis taip pat suteikiama teisė Rusijos teisingumo ministerijai skelbti įvardytų užsienio agentų asmens duomenis, taip sudarant sąlygas juos persekioti visuomenei. Tikėtina, kad šiomis priemonėmis siekiama kovoti su vis dažniau pasitaikančiais vidaus nepasitenkinimo Kremliaus vykdomu karu atvejais.
Išplėtęs užsienio agentais laikomų asmenų apibrėžtį, Kremlius gali padidinti šio įvardijimo taikymo mastą, kad sugriežtintų cenzūros priemones ir labiau kontroliuotų informacinę erdvę.
Spaudimas Baltarusijai
Baltarusijos gynybos ministras pareiškė savo pastabas, kuriomis tikriausiai palaikė vykdomas informacines operacijas, o kai kurie Rusijos šaltiniai šias pastabas perfrazavo taip, kad Baltarusijos pareigūnai būtų toliau spaudžiami remti Rusijos karą Ukrainoje.
Lapkričio 30 d. Baltarusijos gynybos ministras generolas leitenantas Viktoras Chreninas pareiškė, kad besiribojančių NATO narių veiksmai rodo, jog rengiamasi vykdyti karines operacijas rytų kryptimi (t. y. prieš Baltarusiją). Nors V.Chrenino komentarai apima kelias galimas karinių operacijų rūšis, Rusijos žiniasklaida ir vienas karinis tinklaraštininkas pranešė, kad jo komentaruose aiškiai teigiama, jog NATO ruošiasi puolamosioms operacijoms rytų kryptimi (o tai yra beprasmis kaltinimas).
Tikėtina, kad V.Chreninas komentarus apie NATO karinius veiksmus prie sienų su Baltarusija išsakė palaikydamas tai, ką ISW anksčiau įvertino kaip vykstančią informacinę operaciją, kuria siekiama sureguliuoti Ukrainos pajėgas pasienyje su Baltarusija, reaguojant į Baltarusijos įsitraukimo į karą grėsmę. ISW taip pat anksčiau įvertino, kad labai mažai tikėtina, jog Baltarusija įsitrauks į karą.
Rusijos šaltiniai greičiausiai suformulavo V.Chrenino komentarus taip, kad jie būtų labiau provokuojantys, siekiant ne tik paremti informacinę operaciją dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą, bet ir nustatyti eskaluojančias informacines sąlygas, kurios gali daryti didesnį spaudimą Baltarusijos pareigūnams toliau remti Rusijos puolimo kampaniją Ukrainoje.
Rusijos visuomenė pavargo
Rusijos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Rusijos visuomenė gali būti pavargusi nuo Rusijos karo Ukrainoje.
Lapkričio 30 d. Rusijos opozicinė žiniasklaidos priemonė „Meduza“ pranešė, kad jai pavyko susipažinti su Kremliaus užsakymu vidaus reikmėms atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatais, kurie rodo, kad 55 proc. rusų pasisako už taikos derybas su Ukraina, o 25 proc. pasisako už karo tęsimą.
Rusijos nepriklausomos apklausų organizacijos „Levada“ spalio mėnesio apklausos rezultatai rodo panašų pasiskirstymą: 34 proc. pasisako už karinių veiksmų Ukrainoje tęsimą ir 57 proc. už derybas. Pranešama, kad pagal vidines Kremliaus apklausas liepos mėn. derybas su Ukraina palaikė 32 proc. rusų ir 57 proc. pasisakė už karo tęsimą.
„Meduza“ pranešė, kad „Levada“ centro direktorius Denisas Volkovas pareiškė, jog rusų, galinčių pritarti taikos deryboms su Ukraina, dalis ėmė sparčiai augti po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako dėl dalinės mobilizacijos. Su daline mobilizacija susiję sutrikimai ir Rusijos nesėkmės mūšio lauke tikriausiai prisidėjo prie didėjančio Rusijos visuomenės nuovargio nuo karo, kurį atspindi apklausos rezultatai.
Parengta pagal „understandingwar.org“ inf.
