Žiema keičia karo Ukrainoje eigą: paaiškino, kam labiausiai gali pakenkti žvarbūs orai

2022 m. lapkričio 24 d. 23:04
Lrytas.lt
Maskva stengiasi išnaudoti žiemos privalumus savo naudai, tačiau Ukrainos kariai, kovodami šaltuoju metų laiku, patys turės tam tikrų pranašumų, neleisiančių Rusijai lengvai pasistūmėti karo fronte.
Daugiau nuotraukų (10)
Ji padėjo Rusijai įveikti Napoleono armiją ir Hitlerio Vermachtą. Žiema visada turėjo būti gera Maskvos pajėgų draugė.
Tačiau šiemet jos ištikimybė nėra tokia jau užtikrinta.
Prezidentas Vladimiras Putinas nebegali pasikliauti senąja Rusijos sąjungininke dabar, kai Kremliaus kareiviai Ukrainoje yra demoralizuoti, susiduria su stingdančia šlapdriba ir sniegu bei temperatūra, krintančia iki -20 laipsnių pagal Celsijų ir net dar žemiau.
Mokslininkai ir karo analitikai kelis mėnesius manė, kad žiemą kovos Ukrainos fronto linijose nutrūks, tačiau darosi vis aiškiau, kad abi pusės šaltyje stengsis išnaudoti savo pranašumus. Rusijos planas – demoralizuoti ukrainiečių civilius gyventojus, atjungiant jiems elektrą ir šildymą, o ukrainiečiai sieks rengti desantininkų reidus ir paruošti savo artileriją prieš prastai aprūpintus rusų pasieniečius, kuriems trūksta šiltos žieminės aprangos ir karšto maisto.
Nors tikimasi, kad kovų tempas sulėtės, rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, nepaisant snygio ir itin žemos temperatūros, mūšiai nesiliauja.
„Mūšiai vyksta dieną ir naktį, nepriklausomai nuo oro sąlygų, – kalbėjo fronto linijoje dirbantis karo medikas ir buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas Jegoras Firsovas. – Dabar esu netoli Bachmuto. Padėtis čia labai sudėtinga. Ji keičiasi kiekvieną dieną – nuo mūsų sėkmių ir euforijos, kai mes žengiame į priekį, iki sunkios situacijos, kai progresuoja priešas“.
„Vakar snigo, mes tuo džiaugėmės, nes nėra nieko blogiau už stingdantį lietų“, – pridūrė jis.
Ukrainos gynybos ministerija taip pat leido suprasti, kad planuojama tęsti spaudimą žiemą.
„Tie, kurie dabar kalba apie galimą karo veiksmų sustabdymą dėl šalčio žiemą, tikriausiai niekada nėra deginęsi sausį pietinėje Krymo pakrantėje“, – sekmadienį „Twitter“ platformoje pašaipiai rašė Ukrainos gynybos ministerija, užsimindama apie ukrainiečių ambicijas perkelti kovą į pusiasalį, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m.
Žiema, žinoma, ne visada buvo palanki Rusijai. 1940 m. Žiemos kare suomiai išnaudodami oro sąlygų ir reljefo privalumus įveikė rusus, čiuoždami slidėmis per sniegą ir rengdami žaibiškus partizaninius smūgius, nuo kurių rusai smarkiai kentėjo.
Ukrainiečiai tikisi pridaryti panašios žalos. Tyrimų grupės „Conflict Intelligence Team“ išanalizuoti perimti pokalbiai atskleidžia, kad mobilizuoti kariai jau dabar skundžiasi, jog jiems trūksta elementarios įrangos, jau nekalbant apie žieminės ekipuotės nebuvimą bei prastas sąlygas, kurias jiems tenka kęsti, įskaitant ir tai, jog ištisas dienas negauna karšto maisto.
Jokios pertraukos
Kol kas veiksmas vyksta keliuose frontuose. Žiema ramybės nežada.
„Rusai atnaujina ir intensyvina puolamuosius veiksmus į pietvakarius nuo Donecko srities, – teigė Karo studijų institute dirbanti Kateryna Stepanenko. – Jie pasitelkia patyrusius desantininkus, atsilaisvinusius pasitraukus iš pietinio Chersono miesto apylinkių.“
Ukrainiečiai taip pat permeta pajėgas savo fronto linijai sustiprinti, sakė Nickas Reynoldsas, dirbantis Jungtinės Karalystės Karališkojo Jungtinių tarnybų institute.
N.Reynoldsas pridūrė, kad ukrainiečiai taip pat nori nustumti rusus į rytinį Dniepro upės krantą 15–20 km toliau nuo naujai išlaisvinto Chersono, siekdami sustabdyti rusų artilerijos bombardavimus. Šią savaitę abi pusės apsikeitė apšaudymais per Dniepro upę, o Chersono mieste aidėjo sprogimai, privertę Ukrainos valdžios institucijas pasiūlyti civiliams evakuotis.
N.Reynoldsas taip pat įtaria, kad rusai gali ir vėl sutelkti pajėgas Baltarusijos pasienyje į šiaurę nuo Kijevo, bandydami atitraukti Ukrainos pajėgas nuo fronto linijos pietuose ir rytuose.
Ukrainos saugumo šaltinis, aiškino, kad Rusijos karo lėktuvai, atrodo, testuoja Ukrainos oro gynybą palei sieną. Rusijos karo tinklaraštininkai „Telegram“ rašo, kad ukrainiečiai įrengia daugiau pasienio stebėjimo postų, kuriuose įrengti elektroninio pasiklausymo prietaisai, ir į šiaurę nuo Černihivo sėja minų laukus.
Tuo tarpu aplink Svatove-Kreminną ir Bilohorivką Luhanske, kur ukrainiečiai aptiko silpnų Rusijos gynybos vietų, vyksta įnirtingos kovos.
„Luhansko srityje kovodami pamažu judame į priekį“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalta ar švelni žiema?
Ukrainiečiai dvejoja, ar jie nori šaltos, ar švelnios žiemos savo kampanijoms. Švelnus sezonas padėtų apsaugoti Ukrainos civilius gyventojus nuo Rusijos smūgių į šalies elektros tinklus pasekmių. Tačiau tai taip pat reikštų, kad atsirastų daug purvo, todėl tiek jiems, tiek rusams būtų sunku judėti su kariais ir ginkluote.
Ukrainiečiai nori greitai įgauti tokį pagreitį, kurį įgijo pastarosiomis savaitėmis, pasiekę stulbinančių pergalių aplink Charkovą šiaurės rytuose ir neseniai – Chersone pietuose. Dėl pažangos Chersone Krymas atsidūrė jų raketų veikimo zonoje.
Šalta žiema, kai vietovė įšalusi, padėtų abiem pusėms manevruoti – tačiau šaltis greičiausiai atsilieptų Rusijos kariams ir jų menkavertei technikai. Tankai ir transporto priemonės nebegalėtų pasislėpti po medžiais. Praėjusią žiemą, bandydami žengti į Kijevą, rusai susidūrė su mechaniniais gedimais dėl nekokybiškos gamybos ir dėl to, kad, kaip ir Vermachtas, nesugebėjo kruopščiai paruošti žiemai savo tankų ir šarvuočių.
Karo studijų institutas sutinka, kad šaltis greičiausiai bus palankus ukrainiečiams. Neseniai Vašingtone įsikūrusio analitinio centro vertinime teigiama, kad Rusijos kariai atsidurs nepalankioje padėtyje.
„Žiemos orai gali neproporcingai pakenkti prastai aprūpintoms Rusijos pajėgoms Ukrainoje“, – teigė ISW.
Rusijos gynybos ministerija viešai skelbia apie pastangas geriau apmokyti ir apginkluoti savo karius, o ISW  tai aiškina kaip siekį numalšinti visuomenės nepasitenkinimą Rusijoje dėl sąlygų, kurias turi iškęsti rusų kariai. Neseniai karo prievolininkai iš Rostovo paskelbė vaizdo įrašą „Telegram“, kuriame skundžiasi, kad jiems trūksta tinkamo mokymo, įrangos ir maisto.
„Už maistą mokame iš savo kišenės“, – sakė jie.
Be kita ko, pranešama, kad Rusijos pajėgos pradėjo gauti Irano gamybos neperšaunamas liemenes ir šalmus. Tačiau vargu ar jų kokybė prilygsta aprangai ir įrangai, kurią Ukrainos sąjungininkai Vakarų šalyse skubiai tiekia Ukrainos kariams.
Neseniai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad išsiuntė 195 000 žiemos ekipuotės vienetų ir ateityje atsiųs jų dar daugiau. Kiti Vakarų partneriai, įskaitant Lietuvą, Vokietiją, Daniją, JAV, Švediją ir Suomiją, taip pat tiekia uniformas, mobiliuosius generatorius ir palapines 200 000 karių. Kanada aprūpina Ukrainą puse milijono žieminių uniformų.
Grįžimas prie pagrindų
Civiliniame fronte ukrainiečiai stengiasi kovoti su žiema, bandydami papildyti atsarginių dalių atsargas, kad galėtų sutvarkyti pažeistą elektros tinklą, ir ieško tūkstančių tūkstančių dyzelinių bei šiluminių generatorių. Jie taip pat prašo daugiau oro gynybos sistemų, kad pirmiausia būtų išvengta rusų daromos žalos, be to, Ukrainos pareigūnai ketina aktyviau užsiimti lobizmu Vakarų sostinėse, įskaitant Vašingtoną dėl JAV raketų „Patriot“.
Ukrainos nacionaliniai lyderiai, regionų gubernatoriai ir miestų merai daro viską, kad pasiruoštų žiemai. Kijevo meras Vitalijus Kličko ruošia savo miestą šaltai ir tamsiai žiemai, tikisi išvengti masinių evakuacijų. Jis ragina daugiau kaip 3 mln. Kijevo gyventojų žiemai sukaupti pakankamai vandens, maisto ir atsargų. Jo administracija rengia apie 1000 centrų, kuriuose gyventojai galės sušilti ir pasimaitinti.
Energingasis Lvovo meras Andrijus Sadovijus nerimauja dėl to, kad Rusija nusitaikė į elektros perdavimo stotį netoli Rivnės atominės elektrinės, esančios už 200 km į šiaurės rytus nuo Lvovo.
A.Sadovijus įnirtingai planuoja, kaip žiemos sezono metu sušildyti ne tik save, bet ir visą Vakarų Ukrainos miestą – jis tikisi, kad bus įrengta ir pradės veikti apie 6000 avarinių slėptuvių, daugelyje jų bus įrengtos malkinės krosnys, kitose – nešiojamieji dyzeliniai generatoriai.
„Mes sandėliuojame daug malkų ir įsigijome didžiules naftos bei dyzelino atsargas. Turime pasiruošti tokiam atvejui, jei miestui teks gyventi be elektros“, – sakė jis.
Savo biure jis restauravo dvi senovines ir labai dideles keramines malkomis kūrenamas krosneles.
„Šių krosnelių niekas nenaudojo maždaug šimtą metų“ – pridūrė jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
Ukraina^InstantRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.