Kaip jau dažnai pasitaiko, Vladimiras Putinas nedalyvavo pranešant blogą žinią. Tą dieną, kai Rusija paskelbė apie atsitraukimą iš Ukrainos Chersono miesto, Rusijos vadovas lankėsi Maskvos neurologinėje ligoninėje ir nė žodžiu neužsiminė apie šį reikšmingą sprendimą.
Vietoj to Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jos vadas Ukrainoje generolas Sergejus Surovikinas per televiziją vykusiame pokalbyje paaiškino, kad išlaikyti Chersoną nebeįmanoma.
Ketvirtadienį V.Putino tyla buvo dar kur kas slogesnė, nes gynybos ministerija savo kasdieniniame brifinge paskelbė, kad „griežtai laikydamasi patvirtinto plano“ pradėjo trauktis iš Chersono – vienintelės nuo karo pradžios Maskvos užimtos regiono sostinės.
„V.Putinas nenori pranešti blogų naujienų ir prisiimti atsakomybės už šį atsitraukimą, – sakė buvęs aukšto rango gynybos pareigūnas. – Jis nenori būti siejamas su nesėkme. Tai jo veiklos būdas jau daugelį metų“, – sakė pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į ankstesnį kariuomenės atsitraukimą iš Ukrainos šiaurės rytinio Charkovo regiono, kurį V.Putinas taip pat ignoravo, vietoj to praleisdamas dieną atidarant milžinišką apžvalgos ratą.
V.Putiną atidžiai stebintys ekspertai sakė, kad jo sprendimas apleisti Chersoną taip pat priminė, jog jis yra pasirengęs daryti taktines nuolaidas, kai yra spaudžiamas prie sienos.
„Neteisinga sakyti, kad V.Putinas niekada nenusileidžia ir nesitraukia. Tai tik dar kartą parodo, kad V.Putinas gali būti pragmatiškas, – sakė analizės bendrovės „R Politik“ politologė Tatjana Stanovaja. – Akivaizdu, kad šis sprendimas jam buvo labai emocingas, bet jis jį priėmė. Jis gali būti racionalus.“
Buvęs gynybos pareigūnas sakė, kad pasitraukimas iš Chersono dar labiau atskleidė sunkią Maskvos karinę padėtį vietoje, kuri buvo pernelyg akivaizdi, kad V.Putinas galėtų ją ignoruoti.
Kariniai ekspertai jau kelias savaites prognozavo, kad Rusijai bus sunku išlaikyti Chersoną, nes ji nebegalės aprūpinti karių, kurie dažniausiai buvo atkirsti nuo tiekimo linijų.
„Prieita iki to, kad V.Putinas tiesiog nebegalėjo ignoruoti S.Surovikino perspėjimų, – sakė buvęs pareigūnas. – Ukrainos kariuomenė tiesiog turėjo persvarą Chersone“.
Remiantis JAV žvalgybos ataskaitomis, Rusijos prezidentas tą mėnesį atmetė savo lauko vadų prašymus trauktis iš Chersono.
Todėl atrodo, kad sprendimas pasitraukti reiškia reikšmingą jo mąstymo pokytį. Pasak buvusio gynybos pareigūno, kuris teigė palaikantis nuolatinius ryšius su buvusiais kolegomis, V.Putinas ketina „įšaldyti“ konfliktą, kol jo gerokai nualinta kariuomenė persigrupuos ir apmokys didelį skaičių naujai mobilizuotų karių, kurių, oficialiais duomenimis, yra daugiau nei 300 000.
„V.Putinas niekur neskuba. Jis mato tai kaip ilgesnį, plataus masto konfliktą su Vakarais, – kalbėjo pareigūnas. – Jis iš prigimties yra oportunistas. Dabar jo strategija – pažiūrėti, kaip reikalai klostysis iki žiemos pabaigos, ir tada iš naujo įvertinti strategiją.“
Atsitraukimas iš Chersono yra naujausias iš virtinės Rusijos karinių pralaimėjimų. Tačiau nors Kijevo puolimas Charkove sukėlė rusų dalinių traukimąsi į užnugarį ir precedento neturintį lūžį Rusijos valdančiojoje klasėje, trečiadienio sprendimą kai kurie agresyviausi karinės kampanijos vykdymo kritikai priėmė su supratingumu.
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas ir „Wagner Group“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas sinchroniškai sveikino atsitraukimą iš Chersono, o pirmasis jį pavadino „sunkiu, bet teisingu pasirinkimu tarp beprasmių aukų vardan garsių pareiškimų ir neįkainojamų karių gyvybių išsaugojimo“.
T.Stanovaja teigė, kad jų reakcijos liudija Kremliaus norą mokytis iš praeities klaidų. „Šį kartą Kremlius aiškiai suderino šį pasitraukimą su agresyviais promaskvietiškais elito elementais. V.Putinas nenorėjo, kad vėl kiltų visuomenės susiskaldymas“.
Kai kurie analitikai S.Surovikino paskyrime spalio mėnesį įžvelgė, kad Kremlius ieško gerbiamo karinio vado, kuris prisiimtų politinį smūgį už atsitraukimą.
„Buvo akivaizdu, kad S.Surovikino paskyrimą ir jam žarstomas pagyras bent iš dalies lėmė poreikis sukurti figūrą, turinčią įgaliojimus „gėdingiems“ veiksmams, kurių V.Putinas nenorėjo imtis savo vardu“, – sakė politologas Aleksandras Baunovas.
„S.Surovikinas yra puiki asmenybė paskelbti apie atsitraukimą, – panašiai teigė buvęs gynybos pareigūnas, anksčiau dirbęs su S.Surovikinu. – Jis neturi priešų sistemoje ir negali būti kaltinamas, dėl karinės padėties nesupratimo“.
Kariniai ekspertai taip pat teigė, kad Rusija, atrodo, nori išvengti taktinių klaidų, padarytų per chaotišką ir neorganizuotą atsitraukimą Charkove, dėl kurio į Ukrainos rankas pateko šimtai paliktų rusiškos sunkiosios ginkluotės vienetų.
Prieš paskelbiant apie pasitraukimą Rusijos pajėgos kelias savaites praleido stiprindamos gynybines pozicijas rytiniame Dniepro upės krante, kur dabar turėtų užimti pozicijas likusi kariuomenės dalis.
„Jei Rusija galės išvesti savo dalinius be didelių nuostolių, ji tikriausiai bus geresnėje padėtyje, kad išlaikytų esamas fronto linijas. Jie galės lengviau perkelti šias atsargines pajėgas, siekdami išlaikyti Donbasą ir Zaporožę, – sakė JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto analitinio centro vyresnysis bendradarbis Robas Lee. – Todėl labai svarbu, kaip bus vykdomas išvedimas“.
Chersono praradimą taip pat gali pasveikinti kai kurie paprasti rusai, sukrėsti V.Putino sprendimo paskelbti dalinę mobilizaciją, po kurios pasipylė pranešimai apie masines blogai parengtų šauktinių aukas, sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Kolesnikovas, tyrinėjęs visuomenės požiūrį į karą Rusijoje.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai atliktą apklausą, kuri parodė, kad nors 44 proc. rusų vis dar tikrai palaiko savo kariuomenės veiksmus, tik 22 proc. jų tikrai pritaria tolesniems kariniams veiksmams.
„Didelė visuomenės dalis, įskaitant ir V.Putiną remiančius sluoksnius, pavargo nuo karo, ir bet koks nuostolių sumažėjimas yra V.Putino pliusas“, – sakė A.Kolesnikovas.
Jis pridūrė, kad nenuostabu, jog S.Šoigu ir S.Surovikinas pabrėžė, kad pagrindinis atsitraukimo iš Chersono motyvas yra žmonių gyvybių išsaugojimas. „Jau esamo nerimo, kurį sukėlė mobilizacija, fone gana neapgalvota būtų rengti rimtą Chersono gynybą, kuri gali baigtis žudynėmis“, – sakė jis.
Tačiau trečiadienio pranešimas patenkino ne visus.
„Chersonas atiduotas. Jei jums tai nerūpi, vadinasi, nesate rusai... Jei tai neskaudėjo, esate nieko verti“, – sakė kraštutinių dešiniųjų nacionalistas Aleksandras Duginas, kurio dukra anksčiau šiais metais žuvo per automobilio sprogimą.
Tada A.Duginas savo „Telegram“ kanale paskelbtame įraše toliau pažėrė retos kritikos, kuri, atrodo, buvo skirta Kremliui. „Karas turi tapti liaudies karu visa šio žodžio prasme. Tačiau valdžia turi tapti liaudžiai... O ne tokia, kokia ji yra dabar“.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
