Vienu pagrindinių Ukrainos karo ekspertų laikomas M.Zabrodskis mano, kad situacijos raidą kare artimiausiais mėnesiais lems trys gana skirtingi veiksniai.
Pirma, tikimybė, kad Rusijos kariai praras arba apleis veikiančią placdarmą dešiniajame Dniepro upės krante. Antra – galimybė, kad Rusijos kariai galėtų pulti iš Baltarusijos teritorijos, nors šiuo metu yra gana maža, bet ne visiškai atmesta. Paskutinis veiksnys – artėjanti žiema, kuri „smarkiai paveiks kovinių veiksmų dinamiką“ ir turės didelę įtaką centriniuose ir šiauriniuose Ukrainos regionuose.
Pasitraukimas iš Chersono
Kalbėdamas apie pirmąjį veiksnį, lemiantį situacijos raidą kare, Ukrainos pajėgų generolas leitenantas nurodė, kad „rusų pasitraukimas iš placdarmo prie Chersono miesto yra logiškas ir netgi tikslingas dėl daugelio priežasčių“.
Pasak generolo leitenanto, pirmoji priežastis – Rusijos vadams sudėtinga užtikrinti kariuomenės grupės veiksmus prieplaukoje atliekant operatyvinį atskyrimą nuo pajėgų kairiajame Dniepro upės krante. Naudojimasis pulsuojančiais keltais gali būti laikomas išeitimi tam tikram laikotarpiui. Tačiau tai iki galo neišsprendžia 18–20 tūkst. karių grupės visokeriopo aprūpinimo ir okupacinės administracijos funkcionavimo klausimų, ypač šaltuoju metų laiku.
Antra, ši teritorija jai nereikalinga kaip placdarmas tolesniam puolimui prieš Odesą ir Mykolajivą. Tokio masto uždaviniams spręsti Rusijos pusė neturi nei jėgų, nei priemonių, o svarbiausia – pasitikėjimo sėkme ir noro.
Trečia, pasitraukimas turi neginčijamą operatyvinę naudą Rusijos pajėgoms kuriant tvirtesnę gynybą kairiajame Dniepro upės krante.
Ką gali atnešti žiema?
„Logiška manyti, kad priverstinė ir tikėtina pauzė iki metų pabaigos bus labai naudinga abiems pusėms, – nurodė M.Zabrodskis. – Dviejų ar trijų žiemos mėnesių panaudojimas kariuomenės papildymui, formavimui ir paruošimui tolimesniems veiksmams taip pat yra gana logiškas. Tai jokiu būdu nereiškia karo veiksmų nutraukimo ar kai kurių ekspertų prognozuojamo konflikto įšaldymo, ar Ukrainos vadovybės polinkiu derėtis Rusijos sąlygomis“.
Be to, šis laikas reikalingas tam, kad Rusijos vadovybė galėtų planuotai ir veiksmingai pasinaudoti visais beveik prieš du mėnesius įvykdytos dalinės mobilizacijos privalumais.
Anot M.Zabrodskio, atsižvelgiant į ginkluotės, karinės technikos ir apmokyto bei motyvuoto personalo skaičiaus disproporciją, ilgalaikiai mokymai pagal įprastus karinius standartus yra vienintelis būdas Rusijai aprūpinti frontą naujomis apmokytų karių grupėmis.
Jo teigimu, karinių dalinių užpildymas kontaktinėje linijoje mobilizuotais karo prievolininkais ir profesionaliais privačių karinių bendrovių „turistais“ gali būti laikomas tik laikina priemone padėčiai stabilizuoti, taip pat naudingas priverčiant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas išleisti pernelyg didelius išteklius, visų pirma – naikinimo priemones.
Koks gali būti priešo planas
Straipsnyje M.Zabrodskis pažymi, kad galimų scenarijų gali būti dešimtys, tačiau jis aptaria tik tuos, kurie, jo nuomone, yra pavojingiausi Ukrainos kariuomenei.
Pasak generolo leitenanto, dėl Chersono priešakinio placdarmo atitrauktų Rusijos karių perdislokavimo gali būti sukurtos dvi galingos smogiamosios grupės.
Viena iš jų gali būti dislokuota Zaporožėje, kita – Sumų kryptimi. Grupių užduotis greičiausiai būtų suduoti du koncentriškus smūgius iš šiaurės ir pietų krypčių. Jo nuomone, tikėtina, kad iš šiaurės grupė judės kryptimi Sumai – Poltava – Dniepras, o iš pietų – Zaporožė – Dniepras.
Šiuo atveju kariuomenės, esančios ant esamos kontaktinės linijos rytuose, užduotis bus tik sulaikyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupę ir užkirsti kelią karinių dalinių ir junginių panaudojimui kitomis grėsmingomis kryptimis.
Galutinis tokių veiksmų tikslas gali būti „strateginis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apsupimas kairiajame Dnipro krante“, kurį Maskva bandė įvykdyti karo pradžioje. Anot M.Zabrodskio, politinis rezultatas Rusijai būtų tas, kad ji priverstų Ukrainą derėtis dėl susiklosčiusių sąlygų, panašių į buvusių kovo mėnesį.
Pasak nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojo, ši idėja nėra netikėta ar nauja. Tokį planą Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė tikriausiai laikė vienu iš variantų, kuris galėtų pavykti dar šių metų pavasarį.
Rusijos pajėgos netgi bandė įgyvendinti kai kuriuos jo elementus, teigė M.Zabrodskis. Jo manymu, jei papildomų, naujai sukurtų grupių buvimas ir dabartinė kontaktinės linijos konfigūracija išliks nepakitę, tai suteiks šiam planui „antrą gyvenimą“.
„Užduotis užimti penkis didelius miestus, kuriuose iš viso gyvena apie du milijonus žmonių, Rusijos pajėgų vadovybės gali būti iš viso nekeliama. Tikėtino plano pagrindas – atkirsti Ukrainos kariuomenės aprūpinimo kelius rytuose, pavyzdžiui, plačiajuosčius greitkelius E50 ir M03“, – nurodė jis.
Kaip pasipriešinti Rusijos pajėgų veiksmams
M.Zabrodskio manymu, vertėtų pradėti nuo stiprių operatyvinių grupių Sumų ir Zaporožės srityse sukūrimo, kas padėtų atremti galimą Rusijos kariuomenės puolimą.
„Reikėtų pažymėti, kad priešo strateginio plano įgyvendinimas siekiant įvykdyti apsupimą atrodo realesnis šiaurės kryptimi. Be to, pagrindinių administracinių centrų Dniepro ir Zaporožės gynyba be patikimos paramos dešiniajame Dniepro krante gali pastatyti mūsų karius į tokią padėtį, kokioje šiandien yra priešas Chersono priešakyje, su visomis aprūpinimo ir paramos problemomis“, – nurodė jis.
Jo nuomone, minėtų grupių sukūrimas ne tik užtikrintų gynybos stabilumą, bet ir Rusijos pajėgų sėkmės atveju keltų jam didelę grėsmę iš šono ir suteiktų garantuotą galimybę prasiveržti iš galimos apsupties.
„Šioms užduotims vykdyti būtina sukurti dvi operatyvines grupes, sudarytas iš 4–5 kombinuotųjų karinių dalinių, 2–3 tankų ir 1–2 artilerijos brigadų. Iš viso – iki 600 tankų, iki 1100 šarvuotų transporterių ir (arba) pėstininkų kovos mašinų, iki 500 patrankų ir MLRS. Atsižvelgiant į planuojamą ginklų ir karinės įrangos tiekimą iš partnerių ir šalies remonto įmonių galimybes, tokie skaičiai yra gana realūs“, – nurodė jis.
Tuo pat metu M.Zabrodskis rašo, kad Ukrainos pajėgos šalies rytuose „gali neapsiriboti gynyba palei esamą sąlyčio liniją“.
„Tam tikromis sąlygomis smūgiai, pavyzdžiui, Luhanske ir Mariupolyje, gali iš esmės pakeisti operatyvinę situaciją, ką jau įrodė drąsi sėkminga operacija rytuose rugsėjo mėnesį“, – straipsnyje dėstė jis.
Sprendžiant Polisijos ir Voluinės krypčių klausimą, jis siūlo suformuoti atskirus padalinius, kurie veiktų pelkėtose ir miškingose vietovėse ir kurių užduotis būtų atremti galimą puolimą iš Baltarusijos. Šiems padaliniams praverstų turėti sustiprintą artilerijos rinkinį, kas suteiktų galimybę kurti gynybą plačiu frontu.
„Galime tik pažymėti, kad laikas tradiciškai bus pagrindinis mūsų veiksnys“, – straipsnio pabaigoje nurodė M.Zabrodskis.
