Ši žinia dar sustiprins nerimą dėl augančios Kinijos įtakos regione.
Ramiojo vandenyno pietvakariuose esantis salynas pastaraisiais metais mezgė vis glaudesnius ryšius su Kinija. 2019 metais jis nutraukė santykius su Taivanu, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, ir pripažino Pekino vyriausybę. Šių metų balandį abi šalys pasirašė saugumo susitarimą.
Vakarų šalių vyriausybės baiminasi, kad salos gali tapti Kinijos kariuomenės placdarmu strategiškai svarbioje pasaulio dalyje.
„Jungtinės Valstijos buvo oficialiai informuotos Saliamono Salų vyriausybės apie visų karinių jūrų pajėgų vizitų moratoriumą, kol bus atnaujintos protokolo procedūros“, – išplatintame pranešime nurodė JAV ambasados atstovė spaudai.
Prieš savaitę Vašingtonas pranešė, kad pakrančių apsaugos laivui nebuvo leista papildyti degalų Saliamono Salų sostinėje Honiaroje.
„Jungtinės Valstijos nusivylusios, kad JAV pakrančių apsaugos laivas negalėjo sustoti Honiaroje“, – buvo nurodyta tąsyk išplatintame pareiškime.
„Mes ir toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – priduriama jame.
Saliamono Salų ministro pirmininko Manasseh Sogavare (Manaseho Sogavarės) biuras kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarų.
M. Sogavare sustiprino ryšius su Kinijos autokratine vyriausybe ir pasiūlė pakeisti konstituciją, kad būtų atidėti numatyti rinkimai, taip padidindamas susirūpinimą dėl demokratijos principų atsisakymo.
Keturiskart premjeru paskirtas M. Sogavare buvo dukart nušalintas per balsavimą dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe. Jo sprendimas atsisakyti paramos Taibėjui ir užmegzti diplomatinius santykius su Pekinu sukėlė gatvių protestus.
M. Sogavare pasirašė saugumo susitarimą su Kinija po didelių riaušių Honiaroje praėjusių metų pabaigoje, kurių dalyviai reikalavo premjero pasitraukimo. Remiantis nutekinta saugumo susitarimo projekto kopija, premjeras nuo šiol galės pasitelkti Kinijos saugumo pajėgas tolesniems neramumams numalšinti.
Balandį nutekintas Saliamono Salų ir Kinijos saugumo pakto projektas padidino nuogąstavimus, kad Kinijos karinėms jūrų pajėgoms bus suteikta prieiga prie šios Ramiojo vandenyno salų valstybės, esančios arčiau kaip už 2 000 km nuo Australijos.
Tačiau M. Sogavare keletą kartų paneigė, kad jo šalyje kada nors atsiras užsienio pajėgų bazė.
JAV karinių jūrų pajėgų laivui ligoninei „Mercy“ pirmadienį buvo leista prisišvartuoti vykdant humanitarinę misiją šioje šalyje, tačiau ambasada pažymėjo, kad leidimas buvo gautas prieš įvedant moratoriumą.
Kol kas neaišku, ar moratoriumas taikomas ir kitų valstybių, įskaitant artimą partnerę Australiją, karinėms jūrų pajėgoms.
AFP kreipėsi į Australijos užsienio reikalų departamentą, prašydama pakomentuoti šią situaciją.
Praėjusią savaitę M. Sogavare biuras apkaltino Vakarų žiniasklaidos organizacijas Saliamono Salose kurstant „prieš Kiniją nukreiptas nuotaikas“.
Pareiškime grasinama uždrausti arba deportuoti žurnalistus už „nepagarbų ir žeminantį“ įvykių nušvietimą. Jame teigiama, kad kai kurios užsienio žiniasklaidos priemonės bando „inicijuoti režimo pakeitimą“.
