Tai įrodymas, kad karinė pagalba Ukrainai gali mažėti kaip tik tuo metu, kai Kijevas pradeda lemiamą kontrpuolimą, nepaisant istorinių pokyčių Europos gynybos politikoje, kai ginklus pradėjo tiekti ir tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija, kurios anksčiau nenoriai į tai žiūrėjo.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtu Kylio pasaulio ekonomikos instituto tyrimu, kuris apima Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Italiją ir Lenkiją, pagrindinės Europos valstybės nesugeba pasivyti JAV teikiamos karinės pagalbos, o Didžioji Britanija ir Lenkija, kurios buvo šios pagalbos lyderės, gali pritrūkti jėgų. Karo ekspertai ir kai kurie Europos Parlamento nariai pastaruoju metu vis dažniau kartoja šią mintį.
Paramos Ukrainai stebėjimo grupės vadovas Christophas Trebeschas, teigė, kad organizacijos duomenys rodo, jog nuo balandžio mėnesio pabaigos Europos karinės pagalbos Ukrainai įsipareigojimai mažėjo.
„Nepaisant to, kad karas įžengė į kritinę fazę, naujos pagalbos iniciatyvos išseko“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę susitikimo Kopenhagoje metu Vakarų sąjungininkai įsipareigojo skirti 1,5 mlrd. eurų karinę paramą, bet, anot C.Trebescho, ši suma „yra menka, palyginti su ta, kuri buvo pasiekta ankstesnėse konferencijose“.
Stebėjimo grupės vadovo teigimu, Europos šalys karą Ukrainoje turėtų vertinti panašiai kaip euro zonos krizę arba koronaviruso pandemiją – du įvykius, kurie paskatino žemyną skirti šimtus milijardų nepaprastosioms finansavimo priemonėms.
C.Trebeschas atkreipė dėmesį į ES pandemijos padarinių likvidavimo fondą, kuris apima maždaug 800 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų. Bendra Europos pagalba Ukrainai iki šiol sudaro tik nedidelę šios sumos dalį.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas neseniai leidiniui „Politico“ komentavo, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turi daugiau prisidėti prie Ukrainos kovos su Rusija.
„Jei norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, jos turi savęs paklausti ar daro pakankamai?“ – sakė jis.
A.Pabrikas paragino Europos valstybes skirti proporcingą paramą, panašią į tą, kurią skiria kelios Vidurio Europos šalys, konkrečiai nurodydamas Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją.
Buvęs Estijos gynybos vadovas Riho Terras, dabar Europos Parlamento narys, sakė, kad Europa turi „atsibusti“, ir teigė, kad taikos nebus, kol nebus pasiekta pergalė prieš Rusiją.
„Kasdien žūsta šimtai žmonių, ne tik karių, bet ir moterų bei vaikų, – sakė jis. – Žmonės iš tikrųjų nesupranta, kad mes kariaujame.“
Danielis Fiottas, Europos gynybos analitikas iš Briuselio Vrije universiteto, sakė, kad pažadai nieko nereiškia, jei jie neperkeliami į mūšio lauką.
„Ukrainai reikia technikos, o ne karšto oro“, – sakė jis.
D.Fiottas teigė, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais bus išbandytas Europos politinis ir ekonominis patikimumas.
„Turėtume tikėtis, kad Europos ginklų gamintojai sugebės patenkinti didėjančią paklausą, tačiau lygiai taip pat turėtume tikėtis, kad vyriausybės netrukdys tiekimui“, – sakė jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
