52 proc. apklaustųjų –precedento neturintis skaičius – pritaria Šveicarijos suartėjimui su Vakarų Aljansu, nors įstoti į jį nori tik 27 procentai. 35 proc. dabar mano, kad prisijungimas prie Europos gynybinės grupės padidintų saugumą labiau nei neutralumo išlaikymas – 12 proc. daugiau nei 2021 m. sausio mėnesį.
Šveicarijos karo akademija ir Saugumo studijų centras, abu susiję su ETH Ciuricho universitetu, kasmet skelbia visuomenės nuomonės užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais tyrimą, kad įvertintų ilgalaikes tendencijas. Tyrimas „Security 2022“ buvo atliktas sausio mėnesį, tačiau apklausų institutas LINK taip pat telefonu apklausė 1003 rinkėjus nuo gegužės 30 d. iki birželio 17 d., po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį.
Daugelį metų Šveicarija laikėsi ginkluoto neutralumo pozicijos, valstybėje, neturinčioje prieigos prie jūros, vyrai privalo atlikti karinę tarnybą. 89 proc. vis dar palaiko neutralumo principą, tačiau pirmą kartą per daugiau nei 20 metų parama nuo sausio sumažėjo aštuoniais procentais. „Tik 58 proc. Šveicarijos gyventojų tebėra įsitikinę, kad neutralumas apsaugo Šveicariją nuo tarptautinių konfliktų, sausį taip manė 69 proc.“, – sakoma vyriausybės pareiškime apie apklausą.
80 proc. pritaria, kad Šveicarija išlaikytų kariuomenę, o tų, kurie palaiko visiškai aprūpintą kariuomenę, yra rekordiškai daug – 74 procentai. 30 proc. mano, kad Šveicarija per daug išleidžia gynybai, o 19 proc. mano, kad išlaidos per mažos – 12 proc. daugiau ir daugiausia nuo 1980-ųjų, kai pradėtos tokios apklausos.
Šveicarija nusprendė įsigyti 36 „Lockheed Martin“ F-35A naikintuvus, kad pakeistų savo senstantį laivyną. Sprendimas gali būti užginčytas prie balsadėžių, nes kairieji ir antimilitaristai siekia surengti viešą balsavimą.
Dauguma (58 proc.) mano, kad ginkluoti konfliktai Europoje dabar taps dažnesni. Kas trečias praneša, kad dėl karo Ukrainoje nerimauja labiau. Šveicarija palaiko ES sankcijas Rusijai, bet sako, kad tai nepažeidžia jos karinio neutralumo.
