Pagal tarptautines sutartis, pasirašytas po Krymo karo, strateginėse Baltijos jūros salose negali būti karių ar įtvirtinimų. „Tai Suomijos gynybos Achilo kulnas“, – naujienų agentūrai AFP sakė profesorius ir buvęs prezidento patarėjas Alpo Rusi.
Uolėtos salos, kuriose gyvena apie 30 tūkst. daugiausia švediškai kalbančių suomių, pasižymi vešliais žaliais miškais, senomis akmeninėmis bažnyčiomis ir medine architektūra bei akylai stebimos Rusijos konsulato. „Visuomet manėme: kas norės mus užpulti, kai neturime nieko, ką verta paimti?“, – naujienų agentūrai AFP sakė 81 metų Ulfas Grussneris. „Bet Putino karas su Ukraina tai pakeitė“, – sakė pensininkas, vienas iš daugelio tenykščių, norinčių, kad Alandai liktų demilitarizuoti.
Birželio mėnesį atlikta apklausa parodė, jog 58 proc. suomių pritartų, kad Alandų salose, ketvirtadienį minėjusiose 100-ąsias autonomijos metines, būtų dislokuoti kariai. „Susirūpinimą kelia tai, ar Suomija galėtų pakankamai greitai reaguoti kariniu būdu staigaus įsiveržimo į Alandus atveju“, – sakė A. Rusi. Armijos kovėsi dėl salyno kontrolės per abu pasaulinius karus. „Kodėl turėtume pasitikėti (...) kad armija neskubės kuo greičiau užimti Alandų“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Charly Salonius-Pasternakas.
Kita vertus, salų gyventojai nori išlaikyti ypatingą savo statusą ir kol kas tvirtai atmeta idėją nutraukti demilitarizaciją. „Kodėl reikia tai keisti? Manau, kad tai, jog esame demilitarizuoti, yra stabilizuojantis veiksnys Baltijos jūros regione“, – naujienų agentūrai AFP sakė Alandų vyriausybės premjerė 59 metų Veronica Thornroos. Be to, jei salynas būtų užpultas, Suomija jį apgintų „labai greitai“, sakė ji.
Suomijos vyriausybė pareiškė neketinanti keisti ypatingo Alandų statuso.
Alandų salos, kaip ir visa Suomija, nuo 1809 iki 1917 m. buvo Rusijos imperijos dalis. Tuo metu archipelagas buvo laikomas svarbiu Sankt Peterburgo gynybos ir Baltijos jūros kontrolės forpostu. 1917 m. Suomija įgijo nepriklausomybę nuo Rusijos, o 1921 m. jai atiteko Alandų salos, nepaisant daugiausia švediškai kalbančių gyventojų protestų.
Antrojo pasaulinio karo metais Šiaurės šalis kariavo du kruvinus karus su Sovietų Sąjungą. Pagal taikos susitarimą Alandų demilitarizaciją turėjo stebėti sovietų konsulatas pagrindiniame salyno mieste Marianhaminoje. Konsulatas tebeegzistuoja iki šių dienų, nors dabar jis priklauso Rusijai.
Grupė vietos gyventojų kasdien renkasi prie konsulatą juosiančios aukštos metalinės tvoros protestuoti prieš Rusijos karą Ukrainoje. „Jiems čia nėra ką veikti. Rusija visada kelia grėsmę“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš protestuotojų, 71 metų Mosse Wallenas.
Rusijai taip pat priklauso pajūrio turtas Saltvike, į šiaurę nuo Marianhaminos, įgytas pagal 1947 m. taikos sutartį. „Jie davė mano mamai tris dienas išsikraustyti“, – sakė Ulfas Grussneris, kurio idiliškos vaikystės namas dabar aptvertas konsulato. U. Grussnerio tėvas buvo vokiečių geologas, o taikos sutartis numatė, kad visas vokiečių turtas Suomijoje turi būti perleistas sovietams. 2009 m. nekilnojamojo turto nuosavybės teisė buvo perduota Rusijos prezidentūrai.
Pastaraisiais metais Suomijoje kilo susirūpinimas dėl Rusijos nekilnojamojo turto sandorių visoje šalyje. U. Grussneris baiminasi, kad Rusija gali ketinti panaudoti jo šeimos turtą ir demilitarizaciją kaip „dingstį“ stiprinti savo buvimą rajone. „Tai nelabai tikėtina, bet, kita vertus, nėra neįmanoma“, – sakė jis.
