Anot jos, Baltijos šalys pasinaudojo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių teikiama galimybe aktyvuoti šio dokumento III skyriaus rizikos mažinimo mechanizmą dėl neįprastos karinės veiklos.
„Baltijos šalys pateikė klausimus Baltarusijai dėl neįprasto karinių pajėgų sutelkimo pratyboms Baltarusijos teritorijoje, pratybose dalyvaujančių Rusijos ir Baltarusijos karių skaičiaus, naudojamos karinės technikos ir planuojamo dalinių grįžimo į jų įprastas dislokacijos vietas“, – teigiama URM pranešime.
Klausimai išsiųsti trečiadienį, vasario 9 dieną, Baltarusija įpareigota pateikti atsakymus iki penktadienio, vasario 11 dienos.
„Raginame Baltarusiją gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti informaciją apie karinių pratybų mastą ir pobūdį“, – teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Vengimas skaidriai ir pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus suteikti informaciją apie karines pratybas ir Rusijos karių dislokavimą Baltarusijoje kelia pagrįstą nerimą dėl agresyvių Rusijos ir Baltarusijos ketinimų“, − sakė Gabrielius Landsbergis.
ESBO Vienos dokumento rizikos mažinimo mechanizmas yra skirtas užtikrinti konsultavimąsi ir bendradarbiavimą tarp šalių, siekiant mažinti karines rizikas, užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią kariniams incidentams.
Rusija ir Baltarusija ketvirtadienį pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, per manevrus, truksiančius iki vasario 20-osios, bus treniruojamasi „nuslopinti ir atremti išorinę agresiją“.
Maskva ir Minskas neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, bet Jungtinės Valstijos tvirtino, jog Rusija į kelias Baltarusijos sritis yra pasiuntusi apie 30 tūkst. karių.
Vakarų šalys tvirtina, kad Rusija iš viso yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiasi karinei invazijai.