Apie tai, jau remiantis JAV žvalgybos prognoze, taip pat buvo daug svarstoma. Beveik esu tikras, kad nepasitvirtins, nes prieš galimus grėsmingus įvykius bus jau dabar planuojamas NATO ir Rusijos tarybos posėdis. Būtent pasitarimas – ne bla bla bla.
Rusija jau paskelbė baigusi karinius mokymus Ukrainos pasienyje. Įspėjimai apie grėsmes yra dvejopi. Viena vertus, skatina neprarasti budrumo ir būti pasiruošus netikėtumams, kita vertus, gali pavirsti tarptautiniu mastu žinoma pasaka „Vilkas atbėga“.
Po septinto karto piemens šaukimu niekas nebetikės, o kaip tik tuo metu vilkas ir atšuoliuos.
Beje, po JAV viešai paskelbtos žvalgybos prognozės pati Ukraina paskelbė tokios grėsmės savo pasienyje neįžvelgianti, bet greitai „klaidingą“ savo matymą pakoregavo ir visa jėga užsuko grėsmės sireną.
Nežinia, kam dar neaišku, – kosminis triukšmas buvo skirtas V.Putino ir J.Bideno antram (JAV iniciatyva) susitikimui. Buvo net nuogąstaujama, ar tai nebus „antrasis Miunchenas“.
Mano nuomone, šie du susitikimai ir yra svarbiausias metų įvykis. Rusijos ir JAV santykiai daug bjauresni nei Šaltojo karo metais, netikėtai išlindo geopolitinis Kinijos veiksnys, Maskva pasisuko veidu į Pekiną, Vašingtonas nusprendė, jog kol dar ne vėlu, reikia pabandyti užkirsti kelią naujam kariniam aljansui tarp Rusijos ir Kinijos, be to, kas gali garantuoti, kad jame neatsiras ir kitų valstybių. Visa tai, garsiai neskelbiant, ir yra dviejų JAV ir Rusijos vadovų susitikimų pagrindinė priežastis, o ne, nors ir ne be pagrindo, konfliktinė situacija Ukrainoje.
Pastarojo uždaro vaizdo pokalbio metu J.Bidenas ne vien užuominomis pasiūlė pradėti derybas bendrais saugumo klausimais ne tik dvišalių santykių lygiu. Ir kad tam esą reikalingi suformuluoti pasiūlymai iš Rusijos pusės. V.Putinas taip ir padarė. Negaišdamas laiko jis pateikė du sutarčių (tarp Rusijos ir JAV, Rusijos ir NATO) projektus, kurių turinį per radiją galima išgirsti ir daržovių parduotuvėje.
Viešai paskelbtuose projektuose reikalaujama, kad NATO nutrauktų savo plėtrą, pirmiausia į Aljansą neįtrauktų Ukrainos, nutrauktų savo veiklą kitose Rytų Europos teritorijose, Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje, nesteigtų karinių bazių buvusiose SSRS teritorijose ir net sugrįžtų į 1997 metus (iki NATO plėtros Rytų Europoje).
Kažin ar J.Bidenas ir jo komanda laukė tokių pasiūlymų, bet JAV prezidentas, senas diplomatijos vilkas ir visai neblogas Rusijos žinovas, galėjo tai ir numatyti, o turėdamas rankoje konkrečius pasiūlymus tęsti sumanytą diplomatinį žaidimą.
Savaime suprantama, Kremlius ir nesitikėjo, kad pasiūlymai reikalavimų pavidalu bus sutikti plojimais.
Tačiau į neperšokamą aukštį užkeltą kartelę derybų metu pamažu galima leisti žemyn. Svarbu pradėti derybas, ir matome, kad JAV su tokia eiga sutinka, nors ir nuolat primenama, jog projekte yra visiškai nepriimtinų Rusijos pageidavimų.
Jau kitų metų sausio 12-ąją planuojamas NATO ir Rusijos Tarybos susitikimas. Tą pačią dieną ruošdamiesi uždegti simbolinius laužus prie Seimo Lietuvos vadovai galės pasakyti, ką mano apie Tarybos dienotvarkę.
Politologai ne tik Lietuvoje stebisi, kodėl Maskvos parengti projektai buvo iškart paskelbti, nes diplomatinėje praktikoje paprastai taip nedaroma. Yra manančių, kad tai Rusijos desperacija ir pralaimėjimas, nes jokie susitarimai nebus pasirašyti.
Spėju, kad Kremlius ir nesitiki pasirašymo ar kitokio NATO raštiško įsipareigojimo dėl tolesnės savo veiklos. Bet Kremlius tikisi – ir ne be pagrindo – moratoriumo NATO plėtrai.
NATO viršūnių susitikimas vasarą vyks Madride ir jame Ukraina tikisi sau lemtingų sprendimų. Rusija sutelks dideles diplomatines ir kitokias poveikio kitoms NATO narėms pajėgas, kad Ukraina dar bent dešimtį metų galėtų tik svajoti apie NATO. O tokių skeptiškai nusiteikusių dėl Ukrainos tapimo NATO nare tarp Aljanso valstybių yra ne viena. Rimta diplomatinė užduotis pačiai Ukrainai. Dar viena svarbi aplinkybė – ar iki NATO susitikimo neatsitiks netikėtų dalykų Ukrainos vidaus politikoje?
Visiškai nesuprantu, kodėl net valstybės išdavimu buvo apkaltintas Ukrainos atgimimo šviesulys P.Porošenka. Mano nuomone, kaltinimai visiškai juokingi ir paremti asmeniškumais. P.Porošenka turi daug šalininkų, kurie priešinsis dabartiniam prezidentui, ir nebūtinai su pavasarinių gėlių puokštėmis rankose. Kaip į vidaus politinį chaosą kritusią valstybę galima priimti į NATO ar ES?
Jeigu Rusijos „projektai“ bus išmesti į šiukšlių dėžę, Kremlius paskelbs, kad nuo šiol jo rankos atrištos, – dėliojame strateginę ginkluotę, kaip panorėję ir kur panorėję. V.Putinas pakomentavo, kas būtų, jei pasiūlymai būtų visiškai atmesti: „Elgsiuosi, kaip patars kariniai ekspertai.“
Tačiau jei esminis JAV rūpestis yra Rusijos ir Kinijos santykiai, Vašingtonas selektyviai įvertins kad ir ultimatyvius reikalavimus.
Kita priežastis, kodėl „projektai“ staiga buvo paviešinti, – galima Kinijos reakcija, numanomas įtarimas, ar nesitariama jai už nugaros.
Susipažinęs su pasiūlymais Pekinas paskelbė tokiems Maskvos reikalavimams pritariantis. J.Bidenas – įžvalgus politikas – pajuto pavojų. Bet kuriuo atveju karinės grėsmės skatina konfliktus spręsti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
