Su BBC kalbėjęs žvalgybininkas, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė: „Nebūkime akli. Jei Rusija inicijuos bet kokį karinį scenarijų, ji taip pat inicijuos veiksmus prieš NATO nares“.
„Manyti, kad karą galima apriboti vienos valstybės teritorijoje, būtų kvaila“, – pridūrė jis.
Šiam susirūpinimui pritarė ir vyriausiasis Jungtinės Karalystės kariškis.
Antradienį JK Gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony Radakinas sakė: „Blogiausio scenarijaus pasekmės, kalbant apie plataus pobūdžio invaziją, būtų tokio masto, kokio Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Admirolas apibūdino Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina kaip „keliantį didelį nerimą“.
Nepaisant JAV ir jų NATO sąjungininkių perspėjimų, kad bet koks Rusijos įsiveržimas į Ukrainą turėtų „rimtų ekonominių pasekmių“, Maskva toliau didina karines pajėgas pasienyje.
Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusija prie sienos su Ukraina jau yra dislokavusi iki 100 tūkst. karių, tankų ir artilerijos. Vašingtonas teigia, kad iki sausio pabaigos šios pajėgos gali padidėti iki 175 tūkst.
Vakarų gynybos pareigūnas sakė, kad jei Rusija nuspręstų surengti puolimą, ji galėtų tai padaryti jau dabar. Tačiau jis tvirtino, kad pasienyje sutelktoms Rusijos pajėgoms vis dar trūksta kai kurių esminių elementų, pavyzdžiui, visiškos logistinės paramos, šaudmenų atsargų, lauko ligoninių ir kraujo bankų.
Žvalgybos atstovas apibūdino tai kaip „lėtą spaudimo didinimą“.
JAV bei ES pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu labai padaugėjo Rusijos „dezinformacijos“ socialinėje žiniasklaidoje.
Kaip galėtų atrodyti karas?
Jei Rusija vis dėlto nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, anot šaltinių Vakarų žvalgyboje, tai pareikalautų didelio skaičiaus aukų, daugybė žmonių būtų priversti palikti savo namus.
„Galėtų atsirasti labai daug pabėgėlių, be to, būtų pagrįstai tikima, kad žūtų daug žmonių, taip pat galėtų būti suniokoti šalies pastatai, infrastruktūra“, – teigė žvalgybininkas.
Per 2014 m. Rytų Ukrainoje kilusį karą jau žuvo per 14 tūkst. žmonių ir apie 1,4 mln. buvo priversti palikti namus.
Tačiau pareigūnas pridūrė, kad, be kita ko, Rusija galėtų imtis veiksmų ir prieš NATO nares, pavyzdžiui, kibernetinio ir hibridinio karo ar net fizinių išpuolių forma.
„Jei invazija persimestų į kitas vietas, visi šie padariniai galėtų ženkliai išsiplėsti“, – sakė jis.
V. Putino ketinimai
Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekiai Vakarams vis dar nėra iki galo aiškūs. Tačiau aukštas pareigas užimantis Vakarų žvalgybos pareigūnas įspėjo, kad „labai tikėtina, jog Kremliuje ant stalo yra karinės jėgo panaudojimo planas“, kurį šalis galėtų realizuoti jei nebus patenkinti jos reikalavimai.
„Ar Putinas nusprendė inicijuoti konfliktą? Žvalgybos vertinimo komisija nėra tuo iki galo įsitikinusi“, – sakė jis.
Tačiau pareigūnas atkreipė dėmesį į aštrią ir karingą Maskvos patarųjų dienų retoriką, Ukrainai ir NATO metamus kaltinimus provokacijomis, skaidrumo stoką ir nerimą keliančią istoriją, įskaitant 2014 m. įvykdytą Krymo aneksiją.
„Prie to reikia pridėti ir neseniai Baltarusijoje kilusią pasienio krizę bei Rusijos parama separatistams Kaukaze ir kitur“, – pridūrė jis.
Nors pareigūnas pripažino, kad sunku pasakyti, jog visa tai yra strategiškai susiję, tai rodo, kad Europos rytinio flango saugumo ir stabilumo padėtis yra problematiška.
Rusijos reikalavimai ir diplomatinis sprendimas
JAV ir NATO parodė aiškią poziciją, jog nori dialogo su Rusija siekiant išvengti atviro konflikto. Rusija savo ruožtu taip pat yra nusiteikusi savo interesus įgyvendinti vystant dialogą su Vakarais.
JAV prezidento Joe Bideno virtualus susitikimas su V. Putinu šios savaitės pradžioje buvo pirmasis bandymas užmegzti šį dialogą. Netrukus bus organizuojamos derybos ir su kitomis NATO narėmis.
Tačiau Rusijos reikalavimai ir vadinamosios „raudonos linijos“ diplomatiją apsunkiną.
Rusija nori garantijų, kad Ukrainai niekada nebus leista įstoti į NATO, kad NATO narės neturės nuolatinių pajėgų ar infrastruktūros Ukrainoje ir kad bus nutrauktos karinės pratybos prie Rusijos sienos.
Tuo tarpu NATO tvirtina, kad yra gynybinis aljansas ir grėsmės Rusijai nekelia, o uždrausti Ukrainai siekti NATO narystės negali, tvirtindama, jog Ukraina yra suvereni valstybė, todėl turi teisę pati priimti sprendimus. Dėl šių priežasčių aljansas nenori suteikti Rusijai veto teisės dėl Ukrainos ateities.
Parengta pagal BBC inf.
