Po įtampos paaštrėjimo pavasarį vasara buvo rami, tačiau jau spalio pabaigoje pasienyje tariamai susitelkusios karinės pajėgos sukėlė susirūpinimą keliose įtakingose užsienio žiniasklaidos priemonėse.
Ukrainos gynybos ministerija kol kas nepritaria šiems nuogąstavimams ir nepastebi „prie Ukrainos sienų veikiančių Rusijos karių smogiamųjų grupių“. Taigi ar yra kokių nors prielaidų aktyviems karo veiksmams Ukrainos rytuose?
„The Washington Post“ išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės judėjimo prie Ukrainos sienų, o dienraštis „Politico“ paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip Smolensko srityje kaupiasi technika, kas atkreipė Rusijos valstybinės žiniasklaidos dėmesį – miestas aiškiai arčiau sienos su Baltarusija nei su Ukraina.
Socialiniuose tinkluose vėl pradėjo pasirodyti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Belgorodo srityje karinių sunkvežimių kolonos tariamai važiuoja Ukrainos kryptimi, arba traukinys su „Buk“ paleidimo įrenginiais juda ta pačia kryptimi Smolensko srityje.
Žibalo į ugnį įpylė ir ne vienas Rusijos lyderių pareiškimas, kurių pagrindinė išvada yra ta, kad politinėmis priemonėmis išspręsti Rusijos ir Ukrainos prieštaravimų tikrai nepavyks.
Tuo pat metu Ukrainos gynybos ministerija šįkart išlieka rami: lapkričio 1 d., remdamasis savo pagrindinės žvalgybos direktorato duomenimis, departamentas pranešė, kad prie savo sienų nestebi jokio Rusijos karinio pasirengimo.
Tą interviu „BBC News“ patvirtino ir Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas Sergejus Najevas.
Su Amerikos žiniasklaidos publikacijomis nesutiko ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas: „Mes nežinome, kas bus rytoj, tačiau šiandienai tokios koncentracijos, tokių skaičių, kokių jie rašo, tokio dalyko nėra“.
Sutelkimas, eskalavimas ir Medvedevo receptas
„The Washington Post“ kalbinti kariniai analitikai tvirtina, kad Rusija pasienyje su Ukraina kariuomenę pradėjo telkti rugsėjo viduryje. Rugsėjo 16 dieną baigėsi bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2021“, tačiau jas pasibaigus kariškiai nebuvo grąžinti į įprastines dislokacijos vietas, o pradėti gabenti prie Rusijos ir Ukrainos sienos.
Tuo metu pasienyje sustiprėjimą galima buvo paaiškinti išaugusiu Rusijos dėmesiu dabar prasidedančioms Ukrainos ir Amerikos pratyboms „Rapid Trident-2021“, kurias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba pavadino „svarbiu žingsniu Ukrainai pakeliui į NATO.“
Bet pasibaigus toms pratyboms Rusijos kariuomenės telkimas pasienyje nesiliovė, o eskalacija tęsėsi politinėje plotmėje.
Spalio 11 dieną Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas laikraštyje „Kommersant“ paskelbė tekstą „Kodėl kontaktai su dabartine Ukrainos vadovybe yra beprasmiai.“
Kartodamas jau ne kartą išsakytas tezes, kad Ukrainos lyderiai nėra savarankiški žaidėjai, o kaimyninė šalis valdoma iš išorės, buvęs Rusijos prezidentas padarė išvadą: „Kyla amžinas ir pagrindinis klausimas: ką daryti šioje situacijoje? Ukrainos sveiko proto vadovybė, kuri nesiekia visiškos konfrontacijos su ant karo slenksčio esančia Rusija.“
Medvedevo pasiūlytą receptą – nekreipti dėmesio į kaimyninės šalies vadovybę, kurti įtampą ir laukti, kol pasikeis valdžia – Rusijos valdžia taikė jau tuomet, kai D.Medvedevas tebebuvo prezidentas.
Likus šešiems mėnesiams iki Viktoro Juščenkos kadencijos pabaigos Rusija faktiškai nutraukė santykius su Ukraina, laukdama prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Kremliui palankus Viktoras Janukovyčius.
Tačiau tai, kas pasiteisino 2009 m., 2021 m. būtų atrodę bent jau keistai: pirma, kiti prezidento rinkimai Ukrainoje vyks tik 2024 m., antra, kol kas nėra ženklų, kad politikas, kuris su Maskvą elgsis draugiškai turės bent kažkokią galimybę laimėti.
A.Kosjako istorija ir Putino aklavietė
Praėjus vos dienai po D. Medvedevo straipsnio paskelbimo, Luhansko srityje įvyko incidentas, įrodęs, kad Rusijai vis tiek teks palaikyti kažkokį dialogą su Kijevo valdžia.
Spalio 13 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 24-osios brigados kariai sulaikė Rusijos pilietį Andrejų Kosjaką prie demarkacijos linijos Donbase.
Sulaikytas rusas buvo Donbaso pareigūnas ir, susitaręs su Kijevu, atvyko prie demarkacijos zonos. Ukrainos pusė teigė, kad Luhansko srities gyventojas A.Kosjakas palyginti neseniai gavo Rusijos pasą, nešiojosi ginklą, kurio neturėjo su savimi turėti, ir kad galiausiai dar prieš prasidedant konfliktui 2014 m. A.Kosjakas buvo ieškomas Ukrainoje dėl sunkaus nusikaltimo.
Istorija apie Kosjako sulaikymą fronto linijoje skambiai nuskambėjo abiejų šalių žiniasklaidoje, o jau po savaitės Maskva vėl kartojo, kad apskritai nėra ko derėtis su Ukrainos valdžia.
Tuomet Valdajaus diskusijų klubo posėdyje prezidentas Vladimiras Putinas buvo paklaustas apie Ukrainos valdžios vykdomą Viktoro Medvedčiuko persekiojimą, Kijevo bendradarbiavimą su NATO ir Rusijos ir Ukrainos santykių ateitį.
Apibūdindamas situaciją kaimyninėje šalyje, Rusijos prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad dauguma Ukrainos rinkėjų renka šalies vadovą, tikėdamiesi, kad jis užmegs konstruktyvius santykius su Maskva, tačiau tuomet aktyvi nacionalistinė mažuma verčia politikus atsisakyti savo pažadų ir leistis į kovą.
„Tai tokia aklavietė. Nelabai suprantu, kaip galima iš jos išeiti“, – pripažino Rusijos prezidentas.
Tačiau pasiūlymas palaukti ir pažiūrėti, kas bus toliau, labai greitai susidūrė su neįveikiama kliūtimi. Spalio 26 dieną Ukrainos kariškiai pirmą kartą panaudojo turkišką atakos droną konflikto zonoje šalies rytuose, sunaikindami apsiskelbusios Donecko liaudies respublikos ginkluotųjų pajėgų artilerijos pabūklą.
Kijevas pradėjo pirkti bepiločius lėktuvus „Bayraktar TB2“ valdant prezidentui Petro Porošenkai, tačiau iki šiol jie vykdė tik žvalgybinius skrydžius. Priešų oro gynybos pajėgos negali kovoti su šiais bepiločiais orlaiviais, kurie savo efektyvumą įrodė Sirijoje, Libijoje, taip pat per praėjusių metų Armėnijos ir Azerbaidžano karą.
Įrodymai apie karinių vilkstinių perkėlimą į Rusijos ir Ukrainos pasienį socialiniuose tinkluose pradėjo pasirodyti vos po to, kai dronas sunaikino artilerijos pabūklą.
Susitikimas, dėl kurio nepavyks susitarti
Kijevas ragina Rusijos pusę grįžti į politinę plotmę. Bet jei po pavasario paūmėjimo buvo pasiūlyta surengti dvišales Vladimiro Putino ir Vladimiro Zelenskio derybas, dėl kurių galiausiai nepavyko susitarti, tai dabar Ukrainos užsienio reikalų ministerija kalba apie galimybę surengti naują susitikimą Normandijos formatu.
Dėl kito ketverto susitikimo šalys bando susitarti nuo vasaros pabaigos. Tačiau Rusijos pusės pozicija susiveda į tai: po paskutinių tokių derybų, įvykusių 2019 m. pabaigoje, buvo priimta keletas susitarimų, kurių nė vieno, Kremliaus teigimu, Kijevas neįgyvendino.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu televizijos kanalui „Rossija“ aiškino Maskvos poziciją taip, kad Vladimiras Putinas bus pasiruošęs susitikimui tik tuo atveju, jei iš anksto bus žinoma, kokių praktinių sprendimų bus pasiekta.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, kariniu eskalavimu Donbase Kijevas tik bando pastūmėti Maskvą surengti tokį susitikimą, tačiau Rusijos pusė šiuo metu tame nemato prasmės.
Rusijos vidaus reikalai
Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas lapkričio 2-ąją dienraščio „Politico“ publikaciją, teigė, kad rusiškos technikos gabenimas šalies viduje yra Rusijos vidaus reikalas ir tokiais manevrais niekam negrasina.
„Šių publikacijų kokybė net neverta komentuoti ir nereikėtų kreipti dėmesio, – sakė P. Peskovas. -Kalbame apie sieną su Ukraina, bet jie rodo sieną su Baltarusija.“
Jelnios miestas, į kurį, pasak „Politico“ ekspertų, dabar dalis kariuomenės persikėlė iš Maskvos srities ir kitų Rusijos regionų, yra arčiau sienos su Baltarusija nei Ukrainos.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Jelnios pakraštyje buvo įrengtas visas mikrorajonas kariams, kurie tuo metu buvo išvežami iš Estijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos. Kariškiai Jelnioje buvo dislokuoti beveik 20 metų, tačiau 2012-aisiais, kai niekas negalvojo apie konfliktą su Ukraina, Krašto apsaugos ministerijos planai pasikeitė ir kariškiai buvo išvesti iš miesto.
Smolensko leidiniai rašė, kad jiems pastatytas mikrorajonas pradėjo nykti ir nykti, beveik tūkstantis miestiečių liko be darbo ir dėl to Jelnios biudžetas prarado iki 5 mln. rublių (60 tūkst. eurų).
Po Krymo aneksijos ir karo veiksmų Rytų Ukrainoje fazės pabaigos Rusijos gynybos ministerijos politika vėl pasikeitė ir dabar kariniai daliniai, atvirkščiai, ėmė persidislokuoti atgal prie vakarinių Rusijos sienų.
Šie pokyčiai paveikė ir Jelnią. 2016 metais gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad į miestą sugrįš visa tai motorizuotų šaulių divizija. 2018 metais buvo pranešta, kad netoli Jelnios esantis karinis miestelis atkurtas ir jame planuojama apgyvendinti iki 500 karių.
Remiantis „Politico“ paskelbtomis palydovinėmis nuotraukomis, pastaruoju metu į Jelnią buvo perkelta daugiau nei 500 karių.
Klausimas, ar dabar yra daugiau prielaidų aktyviems karo veiksmams Rytų Ukrainoje atsinaujinti nei buvo pavasarį, kai buvo sutelkta dar gausesnė pajėgos prie Ukrainos sienos. Tada Rusijos gynybos ministerija grąžino juos į įprastas dislokavimo vietas.
Parengta pagal BBC inf.
