Dabar apie grėsmes, konfliktų scenarijus pradedama kalbėti ir iš oficialių tribūnų. Ar tai galimų karinių katastrofų prevencija, ar jau bandymas pasakyti, kas mūsų ateityje realiai laukia?
Admirolas Ph.Davidsonas JAV Senate pareiškė, jog „Kinija gali per ateinančius šešerius metus įsiveržti į Taivaną“. Be to, Kinija reiškianti teises į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir netgi kylanti grėsmė JAV valdomai Guamo salai.
Savaime suprantama, Pekinas greitai sureagavo, admirolo pasakymus pavadino dirbtiniu Kinijos galių pūtimu, o raginant Guamo saloje įrengti priešraketinės gynybos sistemos bateriją – tradiciniu didesnio biudžeto pramušinėjimu.
Žinoma, galimas ir toks paaiškinimas, bet stebint Kinijos augimą drauge su didėjančiu apetitu admirolo įžvalgose daug tiesos. Jeigu Ph.Davidsono žodžiai virstų kūnu, nesunku įsivaizduoti, kokio masto karinis konfliktas tai būtų. Pradedama kalbėti ir apie branduolinio ginklo panaudojimo galimybę.
Admirolas Ch.A.Richardas leidinyje „Proceedings“ taip rašo: „Realu, kad regioninė krizė su Rusija ar Kinija greitai virstų konfliktu panaudojant branduolinį ginklą, jeigu jos (Rusija ar Kinija) nuspręstų, kad tai gresia jų valstybėms ar režimams. Taigi JAV turėtų pakeisti principinę nuostatą „branduolinio ginklo panaudojimas yra neįmanomas“ į nuostatą „branduolinio ginklo panaudojimas yra labai reali galimybė“.
Reikšmingas admirolo, kuris yra ir vienas strateginės doktrinos formuotojų, pareiškimas, kurį turėtų išgirsti tiek Rusija, tiek Kinija, taip pat visuomenė.
Ne vieną dešimtmetį teiginys, jog branduolinis karas yra neįmanomas, nes tai būtų ir žmonijos pabaiga, nebuvo svarstomas. Tačiau po Krymo aneksijos situacija pradėjo keistis.
Iš pradžių vis dar pafilosofuojant, per pastaruosius trejus metus – drastiškai. Vėl įsitvirtino žodis – karas. Tiesa, kol kas informacinis, kartais ekonominis, banguojantis politinis, bet vis tiek ne kokia nors „aštri diskusija“. Vartojami ir kariniai terminai, pavyzdžiui, „informacinės atakos“.
Prieš 30 metų niekas net pagalvoti nedrįso, jog pačiame racionaliausiame iš visų žmonijos šimtmečių XXI a. informacijos srautuose reikės išmanančio palydovo žodžių jūroje pelams nuo grūdų atskirti. Ir tenka pripažinti – tokie palydovai reikalingi norint nepaskęsti informacinės jūros melagienose, baubuose ar blefuose.
Dažniausiai tokiais protingais vedliais tampa sąžiningi specialistai, mokslininkai, nenaudojantys savo žinojimo užsidirbti propagandos fronte.
Akys užkliuvo už Lenkijos generolo W.Skrzypczako straipsnio leidinyje „Defence 24“ „Kaliningrado blefas. Suvalkų koridorius neturi karinės operacijos reikšmės“. Lietuvos skaitytojui straipsnio pavadinimas gal ir keistokas, net provokuojantis, nes kur jau kur, o mūsų valstybėje šia tema nemažai prirašyta „iš teisingų pozicijų“.
Straipsnį generolas pradeda padidintu dėmesiu informaciniams karams. Jo manymu, Rusija čia yra daug pasiekusi ir net lenkianti Vakarus. Rusija sugebėjo mobilizuoti platų propagandinį frontą, pritraukė į jį komunikacijos specialistų, aukštos klasės propagandininkų, diplomatų, politikų, verslo žmonių, kurie nekartoja trafaretinių frazių apie „iš vidaus pūvančius Vakarus“, o savo argumentus pritaiko kiekvienai valstybei atskirai.
Rusijos propaganda dirba tiksliai, kad net pučiamas burbulas atrodytų įtikinamai. Tokiu iš dalies propagandos sukurtu burbulu generolas laiko Kaliningrado (jo vartojamas pavadinimas) sritį. Pagrindinis dėmesys skiriamas čia sutelktoms Rusijos karinėms pajėgoms.
Kaliningrado sritis – labai svarbi buvusiai SSRS, bet ir dabar jos reikšmė nesumažėjusi. Rusijai tai vartai į Baltijos jūrą ir per Lenkiją į Europą. Tuo metu Kaliningrado karinė paskirtis – desantas į Jutlandijos pusiasalį. Žinoma, ir visokeriopa Baltijos kontrolė.
Griuvus sovietų imperijai iškilo ir reikalas pertvarkyti Kaliningrade esančias pajėgas. Rusijos keliami tikslai aiškūs – karo metu, jeigu taip atsitiktų, siekti pranašumo Baltijos jūroje, sausumoje ir ore. Kitas tikslas – visomis priemonėmis blokuoti NATO Baltijos valstybėse ir paremti 6-ąją Rusijos armiją, kuri yra net už Baltarusijos.
Kaliningradas, 6-oji Rusijos armija ir neišvengiamai Baltarusija, generolo manymu, bus pranašesnė už NATO Rytų Europoje. Pastangos sukurti bent pusiausvyrą – sudėtingos ir gal net esą netikslingos.
Anot generolo, Rusija bet kuriuo variantu užimtų Baltijos valstybes per kelias paras, o Suvalkų koridorius esą be reikalo NATO ekspertų sureikšmintas, nes tai tik taktinės reikšmės kelias. Rusijos generolai nežiūrės į žemėlapį, kaip jiems judėti, – eis kaip patogiau.
Numanau, jog W.Skrzypczakas yra už modernizuotą JAV ginkluotę pačioje Lenkijoje.
Vis dėlto lenkų generolas įsitikinęs, jog Kaliningrado karinė reikšmė perdėta ir Maskvos propagandos dirbtinai palaikoma. Turint omenyje Rusijos ekonomines problemas ir milžiniškas išlaidas kituose regionuose, Kaliningrado karinės optimistinės perspektyvos esančios abejotinos.
Vakarams jis pataria žiūrėti realybei į akis ir patiems kurti efektyvią informacinę sistemą. Gal ir teisus.
